Energetinio efektyvumo konferencijoje aptarti Lietuvos pramonės inovacijos, energijos vartojimo efektyvumo iššūkiai ir perspektyvos

Šiemet rugsėjo 25 d. Vilniuje jau ketvirtą kartą vyko Energetinio efektyvumo konferencija, kur pramonės ir valdžios atstovai diskutavo apie tai, kaip Lietuvos pramonė gali išlikti konkurencinga globalių iššūkių ir technologinių pokyčių akivaizdoje. Renginyje aptartos energetinio efektyvumo, skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto bei tvarumo temos, pasidalinta įmonių patirtimis ir praktiniais sprendimais. Kaip ir kasmet, konferenciją organizavo Lietuvos pramonininkų konfederacija bei UAB Energy Advice.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Prezidentas Vidmantas Janulevičius
„Ateities iššūkiai Lietuvos pramonei“
Pranešimo metu V. Janulevičius apžvelgė geopolitinę ir esamą pramonės situaciją Lietuvoje ir ES, pabrėždamas energijos išteklių ir jų efektyvaus vartojimo svarbą, siekiant užtikrinti pramonės konkurencingumą Lietuvoje, regione ir ES. Pranešėjas teigė, jog Kinijos ekonomikos augimo tempai lėtėja. Lietuva ir Lenkija – šiandienos regiono lyderės. Buvo apžvelgtos Europos centrinio banko, energijos suvartojimo ir anglies dioksido išmetimų tendencijos.
LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas Karolis Ruzgys
„Perspektyvos pramonės įmonėms – pramonės konkurencingumas“
Buvo apžvelgti principai, kuriais vadovaujantis įmonės taptų labiau atsparios kainų svyravimams, lengviau išeitų iš krizinių situacijų. Pranešėjas akcentavo priemones, skirtas įmonių skaitmeninimui, atsinaujinimui, modernizacijai: „Atkreipiu dėmesį, bendra žinutė visiems – perėjimui prie švarios pramonės numatyta 26,2 mlrd. Eur finansavimo, o atsparumui, saugumui ir gynybos pramonei suma dar didesnė. Pagal formuojamą politiką matyti, kur slypi potencialas. Gynybos sritis yra aukšto prioriteto, matyti didelės paskatos šioje vietoje įmonėms plėstis, vystyti asortimentą“. K. Ruzgys taip pat pristatė kitų šalių praktikas, paminėjo tarptautinės energetikos agentūros iniciatyvas ir galimas finansines priemones: „Išnaudokime jas bendram tikslui pasiekti“.
UAB Smart Continent Management Institute Generalinis direktorius dr. Andrius Jaržemskis
„Lietuvos pramonės konkurencingumo raida naujose geopolitikos ir energijos išteklių realijose“
A. Jaržemskis kėlė klausimus: „Eksportas priklauso nuo pramonės konkurencingumo, kur labai svarbi yra prieinami resursai ir jų kaina, palyginti su konkurentais? Su kuo konkuruojame? Kokius resursus naudojame?“. Anot pranešėjo, laiko klausimas, kada pramonė bus pilnai valdoma dirbtiniu intelektu (DI). Kol šiandien tai pasižaidimas, pagrindinės DI kūrėjos korporacijos ateityje tai turės kaip pagrindinį turtą. Pramonės įmonėms DI bus reikalingas, norint tapti efektyviais, tačiau tuo pačiu reikalaus ir daug kompiuterijos energijos. Pranešėjas apžvelgė eksporto tendencijas, dalinosi praktiniais pavyzdžiais, pagal kokius kriterijus Lietuvos pramonė gali išlošti: „Lietuvoje energija brangesnė nei Kinijoje ar JAV, tačiau pigesnė nei Vokietijoje ar UK. Siekime energetinio efektyvumo ir galėsime jas aplenkti“ – sakė pranešėjas.
AB Miesto Gijos Infrastruktūros komandos vadovas Andrius Agintas
„Efektyvumas ir inovacijos miesto energetikos ekosistemoje“
Pranešėjas teigė: „Efektyvumas ir inovacijos – vienas svarbiausių „Gijų“ veiklos principų, kuriuos taikome tiek energijos gamyboje, tiek tiekime. Tam pasitelkiame tokius pažangius energetikos sprendimus kaip absorbcinis šilumos siurblys, atliekinės šilumos atgavimas, žemos temperatūros tinklų diegimas, skaitmeninis dvynys ar žaliasis vandenilis viešajam transportui. Šie inovatyvūs sprendimai leidžia efektyviau panaudoti esamus energijos resursus.“ A. Agintas kvietė verslą galvoti apie šias inovacijas ir pabrėžė, jog net maži sprendimai leidžia efektyvinti senas technologines sistemas.
Diskusijoje „Energetiškai efektyvi ir konkurencinga Lietuvos pramonė, dabartis ir ateitis“ daugiausia dėmesio skirta pramonės konkurencingumui globalių pokyčių akivaizdoje, investicijų svarbai ir skaitmenizacijos procesams. LPK prezidentas V. Janulevičius akcentavo, kad energetinis efektyvumas yra pigiausia priemonė konkurencingumui išlaikyti, o sustojus investicijoms sektorius patirtų naujus sukrėtimus. A. Jaržemskis pabrėžė penktosios pramonės revoliucijos reikšmę, DI ir automatizacijos proveržį bei būtinybę Lietuvai nelikti nuošalyje. K. Ruzgys pristatė valstybės politikos kryptis, numatančias priemones pramonės skaitmeninimui, DI ir skaitmeninių dvynių plėtrai. Tuo tarpu A. Agintas kalbėjo apie hibridinių energetikos sistemų integraciją, CŠT vertės išsaugojimą ir bendradarbiavimą su verslu diegiant ekonomiškai naudingus sprendimus. Visi dalyviai sutarė, kad energetinis efektyvumas yra būtinas siekiant mažesnių sąnaudų, didesnio konkurencingumo ir patenkintų klientų, o artimiausi dešimtmečiai atneš didelius pramonės pokyčius.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Tarybos narys Karolis Januševičius
„Efektyvumo lygtis: mažinti, įgalinti ir kurti vertę“
Svarbiausios pranešimo temos: kodėl svarbios energijos sąnaudos įmonės pelningumo kontekste; iš ko susidaro išlaidos energijai pramonės sektoriaus įmonėse; ką gali padaryti pramonės įmonės, norėdamos paveikti išlaidų energijai dydį bei kokios galimybės atsiveria vartotojams vykstant energetikos transformacijai ir kaip tuo pasinaudoti. „Kiekvienas energijai neišleistas euras gali atsirasti kaip euras pelno eilutėje“ – teigė K. Januškevičius. Taip pat pranešėjas atkreipė dėmesį, jog energijos kaina nėra vienintelis veiksnys, lemiantys išlaidų dydį, jis skatino mažinti pačias sąnaudas, fiksuotas išlaidas. Taip pat, anot pranešėjo, pramonės sektoriuje svarbu fokusuotis ne į bendrą suvartojimo mažinimą, bet į gamybos sąnaudų produkcijos vienetui mažinimą. „Pažvelkime į tai, kas lemia išlaidas energijai, bei kokias galimybes turime, kad atsirastų ir pajamos iš energetinio ūkio. Kas nenaudinga jums, gali būti naudinga kitiems, pavyzdžiui atliekinės šilumos realizavimas“ – kvietė K. Januškevičius.
Lietuvos energetikos agentūros Direktorė Agnė Bagočiutė:
„Energijos efektyvumas – nuo pareigos iki vertės kūrimo“
Pranešėja pasidžiaugė, jog Lietuva jau pasiekė beveik 51 proc. užsibrėžto tikslo – iki 2030 m. sutaupyti 39,3 TWh galutinės energijos, tad esame įveikę daugiau nei pusę kelio. Pramonės įmonėse įgyvendintomis priemonėmis pasiekta 30 proc. planuojamo sutaupymo, o įgyvendinusios energijos vartojimo audituose pateikiamus patarimus, jos vidutiniškai kasmet gali sutaupyti 800 MWh. „Belieka apgailestauti, kad dažnai įmonėse vyrauja požiūris, jog energijos efektyvumo priemones reikia diegti tuomet, kai tai daryti įpareigoja teisės aktai arba karas, o energijos taupymo naudos verslui nesugebama įvertinti. Svarbu nepamiršti, kad energijos taupymas padeda įmonėms ryškiai sumažinti jų išlaidas energijos ištekliams ir padidinti savo konkurencingumą“, – kalbėjo A. Bagočiutė. Iki šiol energijos vartojimo auditai privalomi tik didelėms įmonėms, bet artėja pokyčiai – nuo 2025 m. spalio 1 d. įsigalios Energijos vartojimo efektyvumo įstatymo pakeitimai, kurie įmones įpareigos sparčiau didinti energijos efektyvumą. Pranešėja pristatė energijos suvartojimo pramonės įmonėse tendencijas: 2024 m. nutrūko trejus metus trukęs elektros energijos vartojimo mažėjimas. Bendrą Lietuvos elektros energijos vartojimo augimą daugiausia lemia jos vartojimo augimas pramonėje.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos Viceprezidentas dr. Virginijus Radžiukynas
„Energijos vartojimo efektyvumą didinančios technologijos ir laukiantys iššūkiai”
Pranešimo metu buvo trumpai pristatytos dažniausiai siūlomos diegti technologijos pramonės/verslo įmonėse, su tikslu sumažinti energijos kaštus bei padidinti įmonių veiklos/gamybos efektyvumą. Pranešėjas pabrėžė, jog konkretūs techniniai sprendimai priklauso nuo verslo modelio. Taip pat V. Radžiukynas apžvelgė tendencijas, leidžiančias mažinti energijos naudojimą, vertindamas perspektyvas apie laukiančius iššūkius ir naujoves. „Išloš tos įmonės, kurios naudos DI“ – teigė pranešėjas, pristatydamas IT technologijas. „Laukia didelės galimybės ir didžiuliai pokyčiai“.
UAB Energy Advice Direktorius dr. Vytautas Šiožinys
„Kaip dirbtinis intelektas ir skaitmeninio dvynio technologija gali padėti siekti efektyvumo?“
Dr. V. Šiožinys pranešime atskleidė, kaip dirbtinis intelektas (DI) ir skaitmeniniai dvyniai (DT) jau dabar praktiškai taikomi pramonėje. Jis pristatė patirtis diegiant DWEEN skaitmeninį dvynį – įgyvendinus daugiau kaip 120 AI ir DT projektų, klientams per metus sutaupoma daugiau nei 1,2 mln. eurų. Akcentuota, kad AI įrankiai padidina darbuotojų produktyvumą, ypač automatizuojant pasikartojančius darbus, tokius kaip gamybos priežiūros ar logistikos planavimas, bei leidžia įdarbinti mažesnės kvalifikacijos darbuotojus su trumpesniu perkvalifikavimo laikotarpiu. Be to, AI suteikia galimybes prognozuoti įrenginių eksploataciją, optimizuoti gamybos procesus: gamybos planavimas, prognozavimas, technologinio proceso autonominis valdymas. „Iš principo visi įrankiai yra sukurti – reikia tik imti ir įgyvendinti“ – kvietė pranešėjas.
UAB Viking Malt Gamybos vadovas Gerdas Grytė
„Nuo idėjos iki rezultato: inovacijos ir energijos efektyvumas salyklo gamyboje“
Pranešėjas dalinosi patirtimi, kaip inovatyvūs sprendimai per daugiau nei du dešimtmečius leido sumažinti energijos sąnaudas, CO₂ pėdsaką, pagerinti produkto kokybę ir padidinti gamybos pajėgumus salyklo gamyboje. „Tai akivaizdus pavyzdys, kad energetinis efektyvumas ir laiku priimtos inovacijos nėra vienkartinis projektas, o nuolatinis procesas, vedantis link tvaresnės ir pažangesnės pramonės ateities“ – sakė G. Grytė. Pranešėjas pasidalino įgyvendintų projektų sąrašu ir jų sugeneruotos naudos rodikliais: metinis produkcijos kiekis padidėjo nuo 65 iki 85 tūkst. tonų per metus, sumažėjo santykiniai elektros bei dujų suvartojimai produkcijos vienetui.
AB Panevėžio stiklas Generalinis direktorius Gintaras Petrauskas
„Energetinis efektyvumas netaupant energijos“
G. Petrauskas akcentavo, kad didžiausias poveikis pasiekiamas ne vien mažinant sunaudotą energijos kiekį, o didinant gamybos efektyvumą. Įmonė, įdiegusi modernią stiklo lydimo krosnį, dažnių keitiklius, įsirengusi 2,3 MW saulės elektrinę bei atliekamos šilumos tiekimą miestui, pasiekė, kad sunaudojamos dujos vienai tonos produkcijos sumažėjo net 10 %. Kaip pabrėžė pranešėjas, „energetinis efektyvumas nėra tik sutaupytos kilovatvalandės, bet ir didesnė gamybos vertė. Todėl reikia nešti žinią agentūroms, finansavimo sąlygų rengėjams, kad finansavimo sąlygose kaip siektinas rodiklis nebūtų įrašomas tik sutaupytas kilovatvalandžių skaičius“.
AB Vilniaus baldai Technikos skyriaus vadovas Aivaras Berankis
„AB „Vilniaus baldai“: kaip naujasis asistentas jau tausoja mūsų resursus“
A.Berankis pristatė įmonės pažangą efektyvumo ir tvarumo srityse. Nuo 2016 m. bendrovė sumažino energijos suvartojimą net 55 %, o 2024 m. pasiekė, kad 100 % naudojamos energijos būtų iš atsinaujinančių šaltinių. Įdiegus naujus kompresorius su šilumos atgavimu, per dieną sutaupoma apie 200 kW karšto vandens ruošimui, o metinė finansinė nauda siekia 40 tūkst. eurų. Be to, bendrovė diegia dirbtinio intelekto sprendimus įrenginių ir variklių būklei vertinti, kurie leidžia anksti identifikuoti galimus gedimus, optimizuoti darbo režimus ir pereiti nuo prevencinės prie prognozuojamosios priežiūros. Kaip pabrėžė pranešėjas, tokie sprendimai užtikrina, kad „energetinė plėtra yra investicija į tvarią ateitį, padedanti mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir ilgalaikes energijos sąnaudas“.