D. Kreivys: „Skatindami gyventojus investuoti į žaliąją energetiką, siūlome ne žuvį, bet meškerę“
Rytoj – paskutinė diena, kai gyventojai dar gali pateikti paraiškas nuosavų saulės elektrinių finansavimui valstybės lėšomis gauti, tačiau jau šios dienos duomenys rodo: Lietuvos gyventojai puikiai supranta žaliosios energetikos naudą. Gautas rekordinis paraiškų skaičius – virš 18 tūkstančių, prašoma kompensavimo valstybės lėšomis suma viršija tam numatytus 40 mln. eur.
Šiandienos duomenimis, gauta 13,7 tūkst. (beveik 37 mln. eurų) paraiškų saulės elektrinei įsirengti namų ūkiuose bei virš 4,3 tūkst. (daugiau nei 7,6 mln. eurų) – nuotolinei saulės elektrinei įsigyti.
Vertindama rekordinį gyventojų susidomėjimą galimybe investuoti į nuosavas saulės elektrines, Energetikos ministerija planuoja vasarą inicijuoti dar vieną kvietimą saulės jėgainių įsirengimui namų ūkiuose - tam ketinama skirti ne mažiau nei 10 mln. Eur.
„Skatindami gyventojus investuoti į žaliąją energetiką, siūlome ne žuvį, bet meškerę, - sako energetikos ministras Dainius Kreivys. – Namų ūkių energetinio savarankiškumo didinimas yra vienintelis tvarus būdas sumažinti gyventojų sąskaitas už naudojamą energiją“. D. Kreivys pabrėžia, kad lygiagrečiai su saulės energetikos plėtra būtina skatinti investicijas ir į vėjo jėgaines, mažinant tam šiuo metu galiojančius ribojimus. Ministras taip pat pabrėžia, kad investicijos į žaliąją energetiką ir vietinę energijos generaciją taip pat mažina priklausomybę nuo energijos išteklių kainų pokyčių pasaulinėje rinkoje ir ženkliai prisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimo.
Rekordinis paraiškų skaičius taip pat rodo, jog gaminančių vartotojų - saulės jėgainėmis elektrą sau pasigaminančių ir ją naudojančių gyventojų – per artimiausius porą metų turėtų Lietuvoje turėtų išaugti daugiau nei dvigubai.
D. Kreivio teigimu, toks staigus augimas įpareigoja peržiūrėti egzistuojantį reguliavimą: „Šiuo metu galiojanti įstatyminė ir reguliacinė bazė rengta prieš gerą dešimtmetį: ji neatitinka nei šiandieninių mūsų ambicijų, nei technologinės pažangos energetikoje, taip pat apstu biurokratinių trukdžių, perteklinių ribojimų, kurie stabdo žaliosios energetikos plėtrą“. Energetikos ministerija jau šioje Seimo sesijoje teiks pataisų paketą, kuriais bus siekiama nutiesti kelią sklandžiai ir greitai žaliosios energetikos plėtrai.
Gaminančių vartotojų Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus padaugėjo penkis kartus. Bendras tokių vartotojų skaičius jau viršija 14 tūkstančių, absoliuti dauguma jų – fiziniai asmenys.
Nuosavų namų savininkai dažniausiai renkasi individualių saulės elektrinių įrengimą ant savo stogų – tam labiausiai tinka šlaitinio tipo stogai, nors rinkoje atsiranda ir daugiau inovatyvių instaliacijos būdų, ypač aktualių besistatantiems naujus namus ar įrenginėjantiems komercines patalpas. Tuo tarpu neturintys galimybės saulės jėgainės įsirengti ant savo vartojimo objekto, gali rinktis investuoti į nutolusią saulės elektrinę. Tokiu atveju, elektros gamybos procesas vyksta gretimame sklype arba toli nuo vartojimo vietos esančiame taške šalies teritorijoje, o klientai tampa nutolusiais gaminančiais vartotojais. Tai yra puiki alternatyva ir tiems, kurių stogas nėra tinkamas saulės elektrinei įrengti, ir norintiems elektrinės priežiūrą pilnai patikėti tiekėjui.
Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, būtent nutolusių gaminančių vartotojų augimas yra įgavęs ypač didelį pagreitį. Praėjusių metų pabaigoje nutolusių gaminančių vartotojų skaičius siekė 4,5 tūkst., tuo tarpu vien per pastarąjį mėnesį pateikta 4,8 tokių paraiškų. 2020 m., kai Lietuvoje buvo pirmą kartą pilnai panaudotas nuotolinių saulės parkų modelis, didžiausią dalį klientų sudarė privatūs gyventojai, tačiau pernai 48 proc. šiuose parkuose sukuriamos galios buvo priskirta verslo klientams.
Ženkliai auga prijungiamų elektrinių galia, o tam didelės įtakos turi valstybės skatinimas. 2020 m. gyvenamuosiuose namuose įrengtų elektrinių vidutinė galia buvo 8kW, o pernai – 10kW.