Ar Lietuvos žemės ūkis pasiruošęs klimato iššūkiams?

Šią savaitę minima Klimato savaitė, kurios metu visuomenė kviečiama atvirai kalbėti apie iššūkius ir galimybes, susijusias su klimato kaita – nuo jos švelninimo iki prisitaikymo ir atsparumo didinimo. Viena iš sričių, kurioje pokyčiai būtini jau dabar, yra žemės ūkis.

Gamtininkai primena: šis sektorius yra itin svarbus, nes iš vienos pusės žemės ūkis prisideda prie klimato krizės didėjimo, o iš kitos – būtent čia slypi didžiulis potencialas švelninti klimato kaitos krizę ir padėti visuomenei prisitaikyti prie jos padarinių.

Ekstremalūs orai – nauja realybė ūkiams

Šią vasarą Lietuvoje fiksuotas rekordinis kritulių kiekis: liūtys skalavo laukus, o dalis ūkininkų susidūrė su derliaus praradimais ir nuostoliais. Pasak aplinkosaugos specialistų, tokie reiškiniai nėra atsitiktiniai – tai vis dažnėjantys klimato krizės simptomai.

„Liepos ir rugpjūčio lietūs – ne šiaip meteorologinis nukrypimas. Tai aiškus signalas apie klimato krizės gilėjimą. Žemės ūkis – dvilypis sektorius. Iš vienos pusės jis užima trečią vietą pagal ŠESD kiekį Lietuvoje, tačiau tuo pačiu turi unikalią galimybę padėti – sugeriant anglį iš atmosferos. Pievos, pelkės, sveikas dirvožemis – tai natūralūs sąjungininkai, galintys mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją“, – sako Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertas Justas Gulbinas.

Natūralūs sprendimai – ne problema, o sprendimo dalis

Baltijos aplinkos forumo atlikta analizė rodo, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius klimato kaitos tikslus įgyvendina vangiai. Viena iš priežasčių – per mažai dėmesio skiriama natūraliems sprendimams, tokiems kaip pievų ar pelkių išsaugojimas.

„Šios dažnai nuvertinamos ekosistemos gali tapti svarbiomis mūsų sąjungininkėmis ne tik stabdant klimato kaitą, bet ir saugant biologinę įvairovę. Jos taip pat gali būti reikšminga ūkių prisitaikymo prie kintančio klimato dalimi ir lengvai integruojamos į mišraus ūkio modelį“, – tęsia J. Gulbinas.

Be naudos klimatui ir biologinei įvairovei, pelkės įgauna ir strateginę reikšmę – jos gali veikti kaip natūralus gynybinis barjeras. Dėl šios priežasties Lietuva planuoja pasienyje atkurti pelkes kaip dalį kuriamos gynybos linijos, taip sujungdama gamtos atkūrimą su nacionalinio saugumo stiprinimu.

Mišrus ūkis – atsparumo klimato kaitai raktas

Šie pavyzdžiai rodo, kad klimato krizės suvaldymui svarbūs ne tik technologiniai sprendimai – didelį potencialą turi ir gamtos procesų atkūrimas bei išmintingas jų panaudojimas ūkyje. Vienas iš būdų, kaip ūkininkai gali stiprinti atsparumą ir prisitaikyti prie ekstremalių orų, – mišrus ūkis, kai tame pačiame ūkyje derinamos augalininkystės ir gyvulininkystės veiklos. Tokiu būdu rizikos paskirstomos tolygiau, mažėja nuostoliai dėl ekstremalių orų, stiprėja ekosistemų sveikata, o ilgainiui tai padeda ūkininkams išlikti konkurencingais.

„Nors aplinkiniai ūkiai šiemet skundžiasi dėl lietaus, mes neturime kuo skųstis. Ganyklose žolės netrūksta, mėsinių galvijų prieaugis – geras. Be gyvulių mūsų ekologinis ūkis tiesiog neveiktų. Jie per mėšlą grąžina maisto medžiagas į dirvožemį, taip jį praturtina ir sukuria natūralų ciklą“, – sako Martinėlių ekologinio ūkio savininkas.

Sprendimus reikia priimti dabar

Klimato krizė žemės ūkyje nėra ateities scenarijus – ji vyksta čia ir dabar. Todėl ši Klimato savaitė – puiki proga visiems susimąstyti, kokį žemės ūkį norime matyti ateityje. Ar tokį, kuris didina problemą, ar tokį, kuris ją padeda spręsti, stiprina bendruomenes ir saugo gamtą?

Sprendimus turime priimti šiandien – kitaip klimato iššūkiai netrukus palies ne tik mūsų dirvą, bet ir kiekvieno mūsų lėkštę. Gamtininkai ragina kiekvieną jungtis prie pokyčių – rinktis sezoninį vietos ūkininkų užaugintą ekologišką maistą.

Baltijos aplinkos forumo atlikta analizė, kaip Lietuvos žemės ūkyje įgyvendinami klimato kaitos įsipareigojimai. Analizės apibendrinimas: https://bef.lt/klimato-kaita-zemes-ukyje/politikai/

Pilna analizė: https://bef.lt/wp-content/uploads/2025/05/Klimato-kaitos-srities-poveikio-priemoniu-igyvendinimas-zemss-ukyje-final-25-04-29.pdf