Aptartos klimatui ir ūkininko piniginei naudingiausios priemonės

Jau kitąmet Lietuva Europos Komisijai turės pristatyti atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKSVP). Žemės ūkis – viena iš sričių, kuriai šiame plane skiriamas ypač didelis dėmesys. 

Iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė rūpinasi, kad į atnaujinamą NEKS būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys.

Ankstesniuose darbo grupės susitikimuose jau aptarta padėtis šalies žemės ūkio bei miškininkystės sektoriuose ir nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaita, išklausytos užsienio ekspertų įžvalgos.

Dabar atėjo eilė aptarti konkrečias priemones, kurias pasiūlė socialiniai partneriai, kitos ministerijos ir institucijos. Darbo grupės posėdyje pristatytos tvaraus žemės dirbimo praktikos, emisijų iš dirvožemio mažinimo, anglies kaupimo dirvožemyje priemonės.

Naujos technologijos gali pakeisti žemės ūkį

Tautvydas Beinoras, UAB  ,,Agrokonsultacija tau” atstovas, pristatė žemės ūkio kultūrų auginimo technologiją „No-Till“ („nulinis žemės dirbimas“). Ją naudojant, augalai auginami mechaniškai neišdirbtoje dirvoje, sėklą įterpiant optimaliu gyliu į žemę, minimaliai ją judinant. Tokiu būdu išsaugoma dirvos struktūra, sukuriamos idealios sąlygos gyvuoti įvairiems makroorganizmams. Tai nėra nauja technologija – ji buvo taikoma jau prieš 10 tūkst. metų.

„Dirvožemius nualinome, turime sustabdyti degradaciją ir atkurti juos. O tam reikalingos technologijos, prisitaikančios prie gamtos dėsnių“,  – sakė specialistas. Lietuvoje ūkių, naudojančių No-Till technologiją, dar nėra daug, tačiau užsienyje tokių pavyzdžių jau gausu.

Pratęsdamas neariminių technologijų naudojimo temą, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas Vaclovas Bogušas papasakojo apie žemės ūkio mokslo tyrimo įstaigose atliktus ilgalaikius eksperimentus. Jų metu buvo naudojamos tiesioginės sėjos technologijos, įvairūs biologiniai augalų apsaugos preparatai, vertinama šiaudų paskleidimo, tarpinių pasėlių auginimo papildoma nauda ŠESD emisijų mažinimui. Mokslininkai lygino įvairius ūkininkavimo būdus, vertino teikiamą aplinkosaugos ir socialinę naudą.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Astrausko, naujos tendencijos gali pakeisti visą žemės ūkį.  Tačiau vienodų rekomendacijų visiems ūkiams būti negali – jie visi skirtingi. Veikia ir daug kitų faktorių – nenuspėjama gamta, brangstanti technika, augančios sąnaudos. „Laikas ir ekonomika viską išgrynins“, – teigė viceministras.

Socialiniai partneriai taip pat pateikė siūlymus tobulinti teisės aktus bei jungtis prie tarptautinės iniciatyvos „4 per 1 000“, skirtos dirvožemio organinės anglies didinimui.

Lėšos agroaplinkosaugai – iš įvairių fondų

Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė pristatė priemones, susijusias su emisijų iš dirvožemio mažinimu bei absorbcijų didinimu. Jos numatytos Žemės ūkio ministerijos parengtame ir Europos Komisijai jau pateiktame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginiame plane.

Ūkininkai bus skatinami per laisvai pasirenkamas ekoschemas, už kurių įgyvendinimą numatomos išmokos.

Ekologiniam ūkininkavimui per septynerius metus bus skirta 327,25 mln. Eur kaimo plėtros lėšų.

Taip pat iki 2026 m. ūkininkai ir kiti žemės savininkai šlapynėms durpžemiuose atkurti galės gauti 16 mln. Eur iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. Planuojama už šias lėšas atkurti 8 tūkst. ha šlapynių, taip mažinant emisijas iš durpžemių – šiuo metu tai yra antras didžiausias emisijų šaltinis dirvožemių kategorijoje.

Kita naujovė – anglies ūkininkavimas. Pernai gruodį Europos Komija pristatė Tvarių anglies ciklų komunikatą, o iki šių metų pabaigos ketina pasiūlyti naują ES anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo reglamentavimo sistemą. Ji leistų ūkininkams papildomai atlyginti už įvairias anglies dioksido absorbavimą iš atmosferos skatinančias veiklas.

Darbo grupės susitikime pristatytą informaciją galite rasti čia, pasirinkę „Žemės ūkis ir miškininkystė“ bei susitikimo datą – vasario 24 d.

Kitas darbo grupės susitikimas planuojamas kovo 10 d. Jo preliminarios temos: priemonės mažinti ŠESD emisijas gyvulininkystės sektoriuje, bioenergetikos skatinimas, žiediškumas žemės ūkyje.

Visų pasiūlymų dekarbonizacijos priemonėms darbo grupė lauks iki kovo 31 d. Juos galima pateikti www.klimatokaita.lt/dekarbonizacija/pasiulymai.