Aplinkos taryboje – pasirengta Jungtinių Tautų Klimato kaitos ir Biologinės įvairovės konvencijų šalių susitikimams
Pirmadienį vykusiame ES Aplinkos tarybos posėdyje aplinkos ministrai priėmė išvadas dėl pasirengimo Jungtinių Tautų Klimato kaitos ir Biologinės įvairovės konvencijų šalių susitikimams. Taip pat ministrai diskutavo dėl Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos ir keitėsi nuomonėmis dėl Ekologinio projektavimo reglamento.
Aplinkos ministrai patvirtino dvejas Tarybos išvadas, kuriomis ES vadovausis tarptautinėse derybose, vyksiančiose 27-oje JT klimato kaitos konferencijoje (COP27) Šarm el Šeiche, Egipte, lapkričio 6–18 d. ir 15-oje JT biologinės įvairovės konferencijoje (COP15) Monrealyje, Kanadoje, gruodžio 5–17 d. Pastarojoje bus siekiama priimti naująjį tarptautinį strateginį dokumentą – Pasaulinę biologinės įvairovės darbotvarkę po 2020 m.
Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis pritars naujam pasauliniam strateginiam dokumentui – Pasaulinei biologinės įvairovės darbotvarkei ir nuostatoms dėl jos įgyvendinimo priežiūros, saugomų teritorijų valdymo, biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių finansavimo ir integravimo į kitus sektorius, ypač žemės ūkio, miškų, žuvininkystės, energetikos, susisiekimo.
Abiejose išvadose Lietuva pritaria griežtam Rusijos karo prieš Ukrainą pasmerkimui. „Dėl karo žūsta nekalti žmonės, daroma milžiniška žala aplinkai, jis turi rimtų pasekmių energijos ir aprūpinimo maistu saugumui, išteklių kainoms ir investicijoms, kenkia pasauliniam saugumui ir stabilumui, todėl tarptautinė bendruomenė turi nedelsdama imtis atitinkamų veiksmų“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
ES šalių aplinkos ministrai diskutuoja prie apskritojo stalo.
Taip pat ministrai diskutavo dėl Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos ir keitėsi nuomonėmis dėl Ekologinio projektavimo reglamento. Šiuo metu galiojančios Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos reikalavimai taikomi apie 52 tūkst. didelių pramoninių įrenginių ir intensyvios gyvulininkystės ūkių Europoje, iš jų Lietuvoje – apie 200 įmonių. Europos Komisija atliko direktyvos įgyvendinimo vertinimą, kuris parodė, kad valstybės narės nevienodai įgyvendina skirtingus reikalavimus, o tai trukdo pasiekti direktyvos tikslus.
Kad direktyva būtų įgyvendinama šalyse vienodai ir jose būtų sumažinti šio sektoriaus išmetimai ir pasiekti klimato kaitos tikslai, pasiūlyti pakeitimai dėl naujų reikalavimų gyvulininkystės srityje ir dėl proporcingumo nustatant sankcijas ir žalos sveikatai kompensavimą.
Lietuva neprieštarauja siūlymui užtikrinti galimybes gyventojams reikalauti, kad būtų kompensuota žala sveikatai, tačiau abejoja, ar reikėtų tokias nuostatas įtvirtinti atskirą sritį reguliuojančioje aplinkosauginėje direktyvoje. Taip pat iš esmės pritarta proporcingumo principų taikymui nustatant sankcijas bei pasiūlymui supaprastinti ir detalizuoti direktyvos reikalavimus žemės ūkio įmonėms. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad svarbu turėti pakankamą lankstumą reikalavimus dėl sankcijų ir žalos atlyginimo derinti su nacionaline teise, o reikalavimai žemės ūkio sektoriui turėtų būti aiškūs ir nesudėtingai įgyvendinami.
Be to, dėl galimos padidėsiančios administracinės ir finansinės naštos smulkiems gyvulininkystės ūkiams tolesnių diskusijų reikalauja slenkstinis dydis – 150 sutartinių gyvulių.
„Gyvulininkystės ūkių veiklos taisyklėse svarbu nustatyti labai aiškius reikalavimus ES lygmeniu, kurie padėtų ūkininkams gerinti aplinkosauginę praktiką, nepatiriant neproporcingai didelių sąnaudų“, – pabrėžia aplinkos viceministrė R. Radavičienė.
Ministrai aptarė ir pasiūlymo dėl tvarių produktų Ekologinio projektavimo reglamento aplinkosauginius aspektus. Derybos dėl šio dokumento vyksta Konkurencingumo taryboje, bet ir aplinkos ministrai teigiamai įvertino pasiūlymo nuostatas, susijusias su produkto naudojimo trukme, tinkamumu pataisyti ir perdirbti, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumu. Sveikintinas ir skaitmeninio produkto paso įvedimas, tačiau būtina sąveika su kitomis sistemomis, duomenų perdavimo saugumas, skaidrumas.
„Lietuva teigiamai vertina naujus vartotojų informavimo pasiūlymus ir ragina numatyti, kad vartotojai būtų informuojami ir apie tikėtiną mikroplastikų išsiskyrimą produktų vartojimo metu. Nauji vartotojų informavimo būdai padės priimti tinkamus sprendimus renkantis tvarų gaminį“, – pastebi aplinkos viceministrė.