Aplinkos ministerijos forume ekspertai diskutavo apie darnią miestų ekosistemą
2025-ųjų spalio 28-ąją Aplinkos ministerija organizavo forumą „Darni miesto ekosistema: žmogui ir gamtai“, kuris vyko parodų ir kongresų centre LITEXPO, Vilniuje. Renginio tikslas buvo išgryninti kryptis, leidžiančias kurti miestus, kuriuose žmogaus poreikiai dera su gamtos unikalumu. Renginys subūrė miestų planavimo, aplinkosaugos, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus, verslo bei akademinės bendruomenės profesionalus bendram dialogui apie urbanistikos, biologinės įvairovės, atliekų prevencijos ir klimato kaitos iššūkius.
Renginio dalyvius pasveikino aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, o forumo įžanginį pranešimą apie Europos ir Lietuvos aplinkos būklę perskaitė aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė. Tarp svarbiausių pranešėjų buvo žinomas danų architektas, urbanistinių vizijų kūrėjas ir kūrybos direktorius „Think Softer“ David Sim bei Jan Gehl, Danijos Karališkosios akademijos profesorius emeritas, žmogui pritaikytų miestų filosofijos autorius. Europos požiūrį į gamtos atkūrimo procesus pristatė Sabien Leemans, Pasaulio gamtos fondo vyresnioji biologinės įvairovės politikos pareigūnė. Vilniaus universiteto Geomokslų instituto profesorius Egidijus Rimkus aptarė miestų vaidmenį kovos su klimato kaita kontekste. Po bendrosios sesijos forumo dalyviai persikėlė į skirtingas temines erdves.
Urbanistikos erdvėje, kurią moderavo architektė Eglė Bazaraitė, buvo aptarta teritorijų planavimo kokybė, miesto vandens kraštovaizdžiai, kultūros paveldas bei tvarios miesto formos kūrimo principai. Tarp pranešėjų buvo kraštovaizdžio architektė iš Suomijos Pia Kuusiniemi („Loci“ biuras) ir Lietuvos urbanistikos ekspertai.
Biologinės įvairovės sesijoje, kurią moderavo ornitologas Marius Karlonas, buvo kalbama apie gamtos apsaugos kryptis, laukinių gyvūnų buvimą mieste ir žaliąją sąmonę kasdienybėje. Įvyko dvi diskusijos, kuriose dalyvavo žinomi mokslininkai, aplinkosaugos politikos ekspertai ir visuomenės atstovai.
Klimato kaitos sesijoje, kurią moderavo klimatologas Silvestras Dikčius, buvo nagrinėtas miestų poveikis klimato kaitai ir jų atsakomybė mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, aptarti galimi sprendimai – nuo individualaus elgesio pokyčių iki pramonės transformacijos – bei prisitaikymo prie neišvengiamų klimato kaitos padarinių galimybės. Taip pat buvo aptarta, kaip pažangios technologijos ir dirbtinis intelektas gali prisidėti prie aplinkosaugos sprendimų bei kaip ruoštis ir prisitaikyti prie sparčiai kintančių klimato sąlygų.
Tuo tarpu atliekų prevencijos ir tvarkymo sesijoje, kurią moderavo žurnalistė Audra Avižiūtė, buvo pristatytos naujovės elektronikos, statybinių ir kitų atliekų tvarkymo srityse. Savo patirtimi pasidalijo ir svečias iš Latvijos Jurģis Ugors, „Wingo Deposit“ bendrakūrėjas, pristatęs savanoriškos užstato sistemos el. cigaretėms modelį.
Forumo metu taip pat buvo pristatytas Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas 2025 ir apdovanotos aplinkosaugos srityje pažangiausiai dirbančios savivaldybės. Šis reitingas nuo 2022 m. rengiamas Aplinkos ministerijos iniciatyva, o jo tikslas – stiprinti savivaldybių konkurencingumą ir lyderystę aplinkosaugos srityje bei skatinti Vyriausybės programos nuostatų ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą. Vertinant atsižvelgta ne tik į savivaldybių aplinkosauginius duomenis, bet ir į jų pastangas skatinti aplinkosauginį sąmoningumą.
Šiemet reitingas pirmą kartą buvo sudarytas remiantis tik praėjusių metų rodikliais, todėl jis tiksliau atspindėjo dabartinę situaciją ir leido objektyviau vertinti pažangą. Surinkta daugiau duomenų, o vertinimo metodika tapо detalesnė ir aiškesnė. Reitingo rezultatai parodė, kad tiek miestuose, tiek regionuose savivaldybės rado kūrybiškų būdų spręsti aplinkosaugos klausimus ir vis dažniau šį vertinimą naudojo planuodamos finansavimą bei kryptingai formuodamos strategijas.