2025 m. vidurio agroklimato Lietuvoje apžvalga

Šioje apžvalgoje bus trumpai apžvelgtos šiais metais vyravusios augalams svarbios meteorologinės sąlygos (agroklimatinės sąlygos) nuo vegetacijos sezono pradžios iki liepos 20 d. (imtinai).

Ši apžvalga susideda iš:

• Oro temperatūros perėjimai per 5 °C (augalų vegetacijos pradžia), 10 °C (aktyviosios vegetacijos pradžia) ir 15 °C;
• Efektyviosios oro temperatūros sumos;
• Aktyviosios oro temperatūros sumos;
• Dienų skaičius su šalnomis ore ir dirvos paviršiuje;
• Ilgas lietingas laikotarpis;

1 lentelė. Data, kai įvyko oro temperatūros perėjimas per 5 °C, 10 °C ir 15 °C skirtingose Lietuvos vietovėse 2025 m.

Oro temperatūros perėjimai

Dėl šių metų kovą vyravusių neįprastai šiltų orų (1 pav.), Lietuvoje augalų vegetacija (įvyko oro temperatūros perėjimas per 5 °C) vidutiniškai prasidėjo kovo 18 d., net 20 dienų anksčiau nei daugiametis vidurkis. Tačiau jos pradžios laikas šalyje buvo labai skirtingas (1 lentelė). Anksčiausiai, kovo 9-11 dienomis, augalų vegetacija prasidėjo Pietvakarių, Šiaurės, Šiaurės Rytų bei centrinėje Lietuvoje, kai tokiu metu įprastai (kovo 11 d.) dar tik įvyksta oro temperatūros perėjimas per 0 °C (meteorologinės žiemos pabaiga). Pietų ir Vakarų Lietuvoje ji prasidėjo 1–2 savaitėm anksčiau nei įprastai, kovo 27 – balandžio 2 dienomis. Kaip ir įprasta, dėl atvėsusios jūros vėsinančio poveikio, vėliausiai oro temperatūros perėjimas per 5 °C įvyko pajūryje, balandžio 18 d., 8 dienos vėliau nei įprastai.

Kitaip nei vegetacijos laikotarpio pradžia, aktyvioji vegetacija prasidėjo (įvyko oro temperatūros perėjimas per 10 °C) beveik visoje šalyje tuo pačiu metu, balandžio 18-19 dienomis (1 lentelė), 10-11 dienų anksčiau nei įprastai. Tik Dūkšte (ŠR šalies pakraštys) ji prasidėjo keliomis dienomis vėliau, balandžio 22 d. Pajūryje tiek augalų vegetacija, tiek aktyvioji vegetacija prasidėjo tą pačią dieną ar tarp jų pradžios buvo vienos dienos skirtumas.

Dar kontrastingesnis už šių metų augalų vegetacijos pradžią buvo šių metų oro temperatūros perėjimas per 15 °C, kuris padalino Lietuvą į dvi dalis – rytinę, kurioje perėjimas įvyko dar balandį bei vakarinę, kurioje perėjimas įvyko birželio-liepos mėnesiais. Rytinėje Lietuvos pusėje oro temperatūros perėjimas per 15 °C įvyko balandžio 22 d., net 40 dienų anksčiau, nei įprastai tuose teritorijose (birželio 1 d.). Tokiu metu įprastai dar net nebūna įvykęs oro temperatūros perėjimas per 10 °C. Vakarinėje Lietuvos dalyje, oro temperatūros perėjimas per 15 °C vidutiniškai įvyko birželio 23 d., 16 dienų vėliau nei įprastai tuose teritorijose (birželio 7 d.). Tačiau pajūryje bei dalyje Šiaurės – Šiaurės Vakarų Lietuvos perėjimas įvyko tik liepos 1–3 dienomis.

1 pav. 2025 m. kovo 1 – liepos 20 d. (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpių vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.

Efektyviosios oro temperatūros sumos

Šiais metais Lietuvos efektyviosios oro temperatūros sumos vidurkis iki gegužės vidurio reikšmingai viršijo daugiametį vidurkį (2 pav.), dėl antro šilčiausio kovo bei trečio šilčiausio balandžio Lietuvoje nuo 1961 m. Didžiausias skirtumas tarp šių metų ir daugiamečio vidurkio buvo susidaręs balandžio 24 d., kai šiais metais šalyje buvo sukaupta vidutiniškai 154,2 °C (dvigubai) daugiau, nei įprastai tuo metu. Tačiau dėl penktos šalčiausios gegužės nuo 1961 m. (1 pav.) bei dėl vėsesnio nei daugiametis vidurkis birželio, efektyviosios oro temperatūros sumos kaupimasis šalyje sulėtėjo ir priartėjo prie daugiamečio šalies vidurkio. Liepos 20 d. duomenimis, vidutinė Lietuvoje sukaupta efektyviosios oro temperatūros suma buvo 31,6 °C (2%) didesnė (1468,7 °C) už to pačio laikotarpio daugiametį vidurkį (1437,1 °C). Didžiausios efektyviosios oro temperatūros sumos yra sukauptos Pietų (iki 1619 °C), o mažiausios Šiaurės Vakarų Lietuvoje ir pajūryje (nuo 1304,4 °C).

2 pav. Efektyviosios oro temperatūros sumos (ETS, °C) kaupimosi eiga Lietuvoje iki 2025 m. liepos 20 d.

Aktyviosios oro temperatūros sumos

Šiais metais Lietuvos aktyviosios oro temperatūros sumos vidurkis, kaip ir efektyviosios, taip pat iki gegužės vidurio reikšmingai viršijo daugiametį vidurkį, dėl labai šilto balandžio mėnesio (3 pav.). Didžiausias skirtumas tarp šių metų ir daugiamečio vidurkio buvo susidaręs balandžio 24 d., kai šiais metais šalyje buvo sukaupta vidutiniškai 125,8 °C arba 3,7 karto daugiau, nei įprastai tuo metu. Tačiau, dėl šaltos gegužės pirmos pusės, aktyviųjų oro temperatūrų kaupimasis beveik sustojo pirmas dvi gegužės savaites, todėl gegužės vidury pradėjo atsilikti nuo daugiamečio vidurkio. Vėliau aktyviųjų oro temperatūrų kaupimasis paspartėjo, tačiau kol kas nepasiekė daugiamečio vidurkio. Liepos 20 d. duomenimis, vidutinė Lietuvoje sukaupta aktyviosios oro temperatūros suma buvo 35,6 °C (3%) mažesnė (1201,1 °C) už to pačio laikotarpio daugiametį vidurkį (1236,7 °C). Didžiausios aktyviosios oro temperatūros sumos yra sukauptos Pietų (iki 1359 °C), o mažiausios pajūryje (nuo 1002,8 °C).

3 pav. Aktyviosios oro temperatūros sumos (ATS, °C) kaupimosi eiga Lietuvoje iki 2025 m. liepos 20 d.

Dienų skaičius su šalnomis ore ir dirvos paviršiuje

Didžiojoje šalies dalyje šių metų pavasaris pasižymėjo dideliu dienų su šalnomis skaičiumi tiek ore, tiek dirvožemio paviršiuje. Balandžio 24 – gegužės 16 dienomis bent dalyje šalies kasdien buvo fiksuojami šalnų ore ar dirvožemio paviršiuje atvejai. Iki liepos 20 d. Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 7 dienos su šalnomis ore, kas yra net 8 kartus daugiau nei įprastai. Kaip ir įprasta, daugiausia dienų su šalnomis ore pasitaikė dalyse Pietryčių bei Šiaurės Rytų Lietuvos, o mažiausia pajūryje, pamaryje bei dalyje Šiaurės Vakarų Lietuvos (2 lentelė).

Kaip įprasta, dienų su šalnomis dirvos paviršiuje pasitaikė daugiau nei su šalnomis ore. Jų šių metų pavasarį Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 14 (2 lentelė), kas yra daugiau nei 7 kartus daugiau už daugiametį vidurkį. Daugiausia dienų su šalnomis dirvos paviršiuje pasitaikė Pietryčių Lietuvoje, o mažiausia pamaryje.

2 lentelė. Dienų su šalnomis ore ir dirvos paviršiuje skaičius skirtingose Lietuvos vietovėse iki 2025 m. liepos 20 d.

Ilgas lietingas laikotarpis

Šiais metais, nuo gegužės 30 d., bent dalyje Lietuvos teritorijos (3 lentelė) yra fiksuojamas gan retas (Lietuvoje vidutiniškai fiksuojamas kas 10-us metus) stichinis meteorologinis reiškinys – „ilgas lietingas laikotarpis“, kuris indikuoja ypač ilgai trunkantį perteklinio drėkinimo laikotarpį. Šiais metais ilgas lietingas laikotarpis vyravo dalyje Šiaurės Lietuvos nuo gegužės 18 d. iki birželio 27 d. bei nuo gegužės 29 d. vis dar vyrauja dalyje Šiaurės Rytų Lietuvos.

3 lentelė. Ilgas lietingas laikotarpis skirtingose Lietuvos vietovėse iki 2025 m. liepos 20 d.

Sausra

Nors šiuo metu Lietuva susiduria su perteklinio drėkinimo laikotarpiu, tačiau balandžio 27 – gegužės 18 dienomis, dalyje Pietų – Pietvakarių Lietuvos vyravo sausra. Balandžio 27 – gegužės 15 dienomis pavojinga sausra buvo fiksuota Alytaus raj., Alytaus m., Jurbarko raj., Kaišiadorių raj., Kauno raj., Prienų raj., Šakių raj. bei Vilkaviškio raj. savivaldybėse. Gegužės 12–18 dienomis dalyje Šakių raj. savivaldybės 15 dienų trukusi pavojinga sausra išsivystė į stichinę sausrą. Šių metų vidutinė pavojingos sausros trukmė teritorijose, kuriose ji pasireiškė, siekė 7,8 d., o stichinė sausra truko 7 d.

Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos („Meteo.lt“) Klimato ir tyrimų skyrius.