Kokie yra klimato kaitos įrodymai?

Aplinkos palydovais ir kitomis pažangiomis technologijomis surinkus daug įvairių rūšių informacijos apie mūsų planetą ir jos klimatą leido mokslininkams pamatyti bendrą besikeičiančio klimato vaizdą.   Nuo XIX a. pabaigos vidutinė oro temperatūra Žemėje jau pakilo daugiau nei 1 laipsniu Celsijaus. 2020 m. buvo antri karščiausi metai, o 2010–2019 m. periodas – šilčiausias dešimtmetis per visą stebėjimų istoriją. Vertinant istoriškai, tokie temperatūros pokyčiai yra labai staigūs, jos kilimas ypač spartus nuo tada, kai prasidėjo intensyvi pramoninė žmogaus veikla.

Pagrindiniai klimato kaitos įrodymai:

• Vienų svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – CO₂ – koncentracija atmosferoje 2015 metų pradžioje viršijo 400 ppm ribą ir toliau didėja (2020 metų pradžioje siekė 416 ppm).
• Paskutiniai septyni metai (2014–2021 m.) buvo patys šilčiausi pasaulyje nuo 1850 metų ir patenka į šilčiausių metų kategoriją,
• Arkties ledų išplitimo plotas rugsėjo mėnesį mažėja 13,3 % kas dešimtmetį, o labiausiai jis buvo sumažėjęs 2012 metais (3,4 mln. km²). Taip pat stebimas ir Arkties ledų storio mažėjimas.
• Grenlandijos ir Antarkties ledo skydas mažėja ir nuostolių tempas per pastarąjį dešimtmetį išaugo trigubai. Antarktidos ledo skydas kasmet praranda apie 127 Gt ledo masės, o Grenlandijos ledo skydas dar daugiau – apie 286 Gt per metus.
• Visame pasaulyje pastebimas kalnų ledynų tirpimas, vykstantis Alpėse, Himalajuose, Anduose, Uoliniuose kalnuose, Aliaskoje ir Afrikoje.
• Palydoviniai stebėjimai rodo, kad pavasarį sniego dangos kiekis Šiaurės pusrutulyje per pastaruosius penkis dešimtmečius sumažėjo ir sniegas pradeda tirpti vis anksčiau.
• Kylant Žemės temperatūrai, vandenynas sugeria didžiąją dalį padidėjusios šilumos. Nuo 1969 m. viršutiniai vandenyno sluoksniai (iki 700 metrų) pašiltėjo 0,22 °C. Šilimas stebimas ir gilesniuose sluoksniuose.
• Nuo XX amžiaus pabaigos Pasaulinio vandenyno lygis vidutiniškai pakyla kas 3,2 mm per metus, o nuo 1870 metų jis pakilo beveik 20 centimetrų.
• Vandenynų rūgštingumas per pastaruosius 50 metų padidėjo 30 %, o vandenynų paviršius kasmet sugeria 2 mlrd. tonų daugiau CO₂.
• Daugėja ir intensyvėja ekstremalūs reiškiniai. Nuo praeito amžiaus vidurio šiaurinėse platumose pastebimas dažnesnis dienų, kurioms būdinga ekstremaliai aukšta oro temperatūra, pasikartojimas ir dienų, kurioms būdinga itin žema temperatūra, skaičiaus mažėjimas. Taip pat vis dažniau pasikartoja stiprios liūtys, ilgalaikės sausros, plečiasi dykumos, padažnėjo potvyniai ir poplūdžiai, miškų gaisrai.
• Taip pat suintensyvėjo įvairių ligų ir kenkėjų plitimas, gyvūnų ir augalų rūšių nykimas, keičiasi jų įprastos gyvenimo sąlygos, senka gėlo vandens ištekliai.