Ar klimato kaita gali būti naudinga Lietuvai?

Numatoma, kad klimato kaita pasauliui sukels didelių iššūkių. Pasak ekspertų, ateityje žiemos bus vis drėgnesnės ir šiltesnės, o tai nulems ankstesnes ir ilgesnes gripo ir kitų peršalimo ligų epidemijas. Tikėtina, jog sausros ir dideli karščiai šiltuoju sezonu kels didelę miškų ir pievų gaisrų riziką, galimi nevaldomi gaisrai sukels iššūkių ir ekosistemų biologinei įvairovei. Taip pat prognozuojama, kad dažniau pasireikš ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, staigūs poplūdžiai, potvyniai, viesulai, karščio ir šalčio bangos ir kt.

Vis dėlto, tinkamai prisitaikius prie klimato kaitos ir veiksmingai reaguojant į besikeičiantį klimatą, kai kurie pokyčiai gali būti naudingi. Didžiausia klimato kaitos nauda vidutinėse (šiaurinėse) platumose, taip pat ir Lietuvoje, sietina su mažesniu energijos poreikiu ir išlaidomis šildymui, gausesniu žemės ūkio kultūrų derliumi dėl pailgėjusio augalų vegetacijos sezono, aukštesne vidutine oro temperatūra ir geresnėmis rekreacinėmis sąlygomis vasarą. Prognozuojama, kad Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse ilgės vasaros turizmo sezonas, todėl, tikėtina, kad turistų srautai augs.

Mokslininkai teigia, jog prisitaikant prie klimato kaitos reikės perplanuoti miestus, didinant žaliąsias zonas, galinčias sumažinti karščio bangų ir taršos poveikį, gerinti oro kokybę, skirti daugiau dėmesio transportui ir naujoms jo technologijoms. Taip pat turint omenyje, kad klimato kaita nulems sausras, potvynius, krušą ir kitas ekstremalias orų sąlygas, kelsiančias grėsmę žemės ūkio derliui, siekiant išlaikyti ūkių našumą, būtina tinkamai pasiruošti. Pavyzdžiui, pereiti prie mišrių ūkių su skirtingomis kultūromis, įvesti drėkinimo sistemas, efektyviai naudoti trąšas, didinti ekologinių ūkių skaičių, plėsti rudeninių pasėlių plotus ir kt.