Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektorius
ŽNŽNKM sektorius ES klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinime
Kas tas ŽNŽNKM sektorius?
Kaip skaičiuojama ŽNŽNKM sektoriaus absorbcija
Kaip skaičiuojama ŽNŽNKM sektoriaus absorbcija
Absorbcija gyvojoje biomasėje
Absorbcija negyvoje medienoje
Absorbcija dirvožemyje
Absorbcija gyvojoje biomasėje
Žinotina, kad greta kaupimo procesų, vyksta ir kiti – medžių atkritimo, žūties ir jų medienos destrukcijos procesai, o tuo pačiu ir anglies (CO2) „išlaisvinimo“ – t.y. emisijų grįžimo į atmosferą procesai. Dalis medienos biomasės su sukaupta anglimi (CO2) per nuokritas patenka į miško paklotę, dirvožemį ir toliau kaupiami ten.
Kasmetinėje ŠESD apskaitoje privaloma įvertinti ir pateikti balansą tarp absorbuoto ir išmesto ŠESD kiekio, todėl gyvojoje biomasėje išmesto ir absorbuoto ŠESD kiekio balansas lygus: prieaugis – žuvimas – miško naudojimas. Vėliau, šis gyvojoje biomasėje absorbuotas CO2 kiekis, medžiui žuvus kurį laiką saugomas negyvoje medienoje, o jai pūvant ir skaidant(is) dalis šio kiekio tolesniam saugojimui „surišamas“ dirvožemyje.
Žinotina, kad greta kaupimo procesų, vyksta ir kiti – medžių atkritimo, žūties ir jų medienos destrukcijos procesai, o tuo pačiu ir anglies (CO2) „išlaisvinimo“ – t.y. emisijų grįžimo į atmosferą procesai. Dalis medienos biomasės su sukaupta anglimi (CO2) per nuokritas patenka į miško paklotę, dirvožemį ir toliau kaupiami ten.
Kasmetinėje ŠESD apskaitoje privaloma įvertinti ir pateikti balansą tarp absorbuoto ir išmesto ŠESD kiekio, todėl gyvojoje biomasėje išmesto ir absorbuoto ŠESD kiekio balansas lygus: prieaugis – žuvimas – miško naudojimas. Vėliau, šis gyvojoje biomasėje absorbuotas CO2 kiekis, medžiui žuvus kurį laiką saugomas negyvoje medienoje, o jai pūvant ir skaidant(is) dalis šio kiekio tolesniam saugojimui „surišamas“ dirvožemyje.
Absorbcija negyvoje medienoje
Negyvoje medienoje absorbuojamas ŠESD kiekis – augalų biomasėje fotosintezės metu absorbuotas CO2 ir toliau lieka „užrakintas“ medžių kamienuose, šakose ir šaknyse, net medžiui žuvus, kol puvimo proceso metu CO2 pavidalu pateks atgal į atmosferą.
Laikotarpį, per kurį „užrakintas“ absorbuotas CO2 kiekis, galima pratęsti kaupiant organinės anglies atsargas ilgaamžiuose medienos produktuose (medinės konstrukcijos, baldai ir kt.).
Naujai žuvę medžiai papildo negyvos medienos ŠESD absorbciją, tačiau jau kitais metais dalis šiuose medžiuose sukaupto organinės anglies kiekio išsiskiria į atmosferą CO2 pavidalu dėl puvimo ir skaidymo.
Absorbcija dirvožemyje
Dirvožemyje absorbuotas ŠESD kiekis vertinamas pagal skirtingose žemės naudojimo kategorijose sukaupto dirvožemio organinės anglies kiekį. T.y., paverčiant vieną žemės naudojimo kategoriją kita žemės naudojimo kategorija, atitinkamai keičiasi (mažėja arba didėja) ir dirvožemyje sukauptas organinės anglies kiekis. Pavyzdžiui, dirbamos žemės vidutinės dirvožemio organinės anglies sankaupos yra mažesnės nei šios sankaupos pievose ir ganyklose, tad suariant pievas šios sankaupos mažėja ir nacionalinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje teikiamos ŠESD (CO2) emisijos dirbamos žemės mineralinio dirvožemio kategorijoje. Priešingai, dirbamą žemę apsėjant daugiametėmis žolėmis ir paverčiant ilgalaike pieva, dirvožemio organinės anglies sankaupos didėja ir nacionalinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje teikiama ŠESD (CO2) absorbcija.
Kodėl dirvožemio organinės anglies sankaupos kinta? Dirvožemio organinės anglies sankaupos priklauso nuo to, kiek į dirvožemį patenka organinių junginių – su žuvusiais augalais ar mikroorganizmais, kiek šių organinių junginių dirvožemyje suskaidoma ir patenka atgal į atmosferą anglies dioksido pavidalu, taip pat kokia dalis organinių junginių pasisavinama ir „išnešama“ iš dirvožemio su auginamomis kultūromis. Tokiu būdu pievų dirvožemyje, dėl mažesnio jo sutrikdymo per ilgą laiką susikaupia ir „užrakinamas“ didesnis organinės anglies kiekis nei dirbamoje žemėje.
Negyvoje medienoje absorbuojamas ŠESD kiekis – augalų biomasėje fotosintezės metu absorbuotas CO2 ir toliau lieka „užrakintas“ medžių kamienuose, šakose ir šaknyse, net medžiui žuvus, kol puvimo proceso metu CO2 pavidalu pateks atgal į atmosferą. Laikotarpį, per kurį „užrakintas“ absorbuotas CO2 kiekis, galima pratęsti kaupiant organinės anglies atsargas ilgaamžiuose medienos produktuose (medinės konstrukcijos, baldai ir kt.). Naujai žuvę medžiai papildo negyvos medienos ŠESD absorbciją, tačiau jau kitais metais dalis šiuose medžiuose sukaupto organinės anglies kiekio išsiskiria į atmosferą CO2 pavidalu dėl puvimo ir skaidymo.
Kaip surenkami duomenys?
Pagrindinis duomenų šaltinis ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD apskaitai – Nacionalinė miškų inventorizacija. Daugiau nei 16 tūkst. nuolatinių stebėjimo plotelių (barelių), išdėstytų visoje šalies teritorijoje ir apimančių visas žemės naudojimo kategorijas, vertinama daugiau nei 100 įvairiausių rodiklių.
ŠESD apskaitai svarbiausi keletas iš jų – žemės naudojimo kategorija, medžių aukštis ir skersmuo (medžių tūriui, iš kurio skaičiuojama biomasė ir joje sukaupta organinė anglis, suskaičiuoti), dirvožemio tipas.
1998 m.
NMI pradžia
2012 m.
NMI IŠPLĖSTA
Matuojami medžiai:
- medžio skermuo
- aukštis
- defoliacija / dechromacija
- pažeidimai
- atsikūrimas ir t.t.
Aprašomas dirvožemis:
- organinio dirvožemio sluoksnio storis
- priemolio slūgsojimo gylis
- granuliometrinė sudėtis
- karbonatų slūgsojimo gylis ir t.t.
Lietuvos ŽNŽNKM sektoriaus indėlis kovoje su klimato kaita
Kaip kinta ŽNŽNKM sektoriaus kategorijų ŠESD absorbcija/emisijos: