Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektorius

ŽNŽNKM sektorius ES klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinime

2030 m.
Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektorius labai reikšmingas ilgalaikių ES klimato kaitos švelninimo tikslų vykdymui: šio sektoriaus absorbuoto ŠESD kiekio dalis galės būti panaudota kitų, ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių išmetamo ŠESD kiekio daliai padengti 2021 – 2030 m. laikotarpiu.
2050 m.
ŽNŽNKM sektoriaus reikšmė siekiant klimatui neutralios ekonomikos 2050 m. dar didesnė – visas ŠESD kiekis, kurio neįmanoma išvengti dėl specifinių kokios nors veiklos vykdymo sąlygų, turės būti padengtas ŠESD absorbcija ŽNŽNKM sektoriuje arba kitomis anglies sugavimo ir saugojimo technologijomis.
Išmetamas ŠESD
ŽNŽNKM absorbuotas ŠESD
Atliekos
Pramonė
Energetika (įskaitant transportą)
Žemės ūkis
Vandenys ir pelkės
Pievos ir ganyklos
Užstatyta teritorija
Dirbama žemė
Miško žemė
Kita žemė
2050

Kas tas ŽNŽNKM sektorius?

Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektorius – visą Lietuvos teritoriją ir visas žemės naudmenas apimantis sektorius, išsiskiriantis ŠESD absorbavimu gyvojoje biomasėje, negyvoje medienoje, miško paklotėje, dirvožemyje ir įvairiuose medienos produktuose.
Užstatyta teritorija
Miško žemė
Dirbama žemė
Pievos ir ganyklos
Vandenys ir pelkės
Kita žemė

Kaip skaičiuojama ŽNŽNKM sektoriaus absorbcija

Kaip skaičiuojama ŽNŽNKM sektoriaus absorbcija

Absorbcija gyvojoje biomasėje

Kasmet teikiamoms ŠESD apskaitos ataskaitoms apskaičiuojamas per metus naujai ŽNŽNKM sektoriuje išmestas ir absorbuotas ŠESD kiekis. Fotosintezės proceso metu...
SUŽINOKITE DAUGIAU

Absorbcija negyvoje medienoje

Negyvoje medienoje absorbuojamas ŠESD kiekis – augalų biomasėje fotosintezės metu absorbuotas CO2 ir toliau lieka „užrakintas“ medžių kamienuose, šakose ir šaknyse, net medžiui žuvus, kol puvimo proceso metu CO2 pavidalu pateks atgal į atmosferą.
SUŽINOKITE DAUGIAU

Absorbcija dirvožemyje

Dirvožemyje absorbuotas ŠESD kiekis vertinamas pagal skirtingose žemės naudojimo kategorijose sukaupto dirvožemio organinės anglies kiekį. T.y., paverčiant vieną žemės naudojimo kategoriją kita žemės naudojimo kategorija, atitinkamai keičiasi ...
SUŽINOKITE DAUGIAU

Absorbcija gyvojoje biomasėje

Žinotina, kad greta kaupimo procesų, vyksta ir kiti – medžių atkritimo, žūties ir jų medienos destrukcijos procesai, o tuo pačiu ir anglies (CO2) „išlaisvinimo“ – t.y. emisijų grįžimo į atmosferą procesai. Dalis medienos biomasės su sukaupta anglimi (CO2) per nuokritas patenka į miško paklotę, dirvožemį ir toliau kaupiami ten.

Kasmetinėje ŠESD apskaitoje privaloma įvertinti ir pateikti balansą tarp absorbuoto ir išmesto ŠESD kiekio, todėl gyvojoje biomasėje išmesto ir absorbuoto ŠESD kiekio balansas lygus: prieaugis – žuvimas – miško naudojimas. Vėliau, šis gyvojoje biomasėje absorbuotas CO2 kiekis, medžiui žuvus kurį laiką saugomas negyvoje medienoje, o jai pūvant ir skaidant(is) dalis šio kiekio tolesniam saugojimui „surišamas“ dirvožemyje.

Žinotina, kad greta kaupimo procesų, vyksta ir kiti – medžių atkritimo, žūties ir jų medienos destrukcijos procesai, o tuo pačiu ir anglies (CO2) „išlaisvinimo“ – t.y. emisijų grįžimo į atmosferą procesai. Dalis medienos biomasės su sukaupta anglimi (CO2) per nuokritas patenka į miško paklotę, dirvožemį ir toliau kaupiami ten.

Kasmetinėje ŠESD apskaitoje privaloma įvertinti ir pateikti balansą tarp absorbuoto ir išmesto ŠESD kiekio, todėl gyvojoje biomasėje išmesto ir absorbuoto ŠESD kiekio balansas lygus: prieaugis – žuvimas – miško naudojimas. Vėliau, šis gyvojoje biomasėje absorbuotas CO2 kiekis, medžiui žuvus kurį laiką saugomas negyvoje medienoje, o jai pūvant ir skaidant(is) dalis šio kiekio tolesniam saugojimui „surišamas“ dirvožemyje.

Absorbcija negyvoje medienoje

Negyvoje medienoje absorbuojamas ŠESD kiekis – augalų biomasėje fotosintezės metu absorbuotas CO2 ir toliau lieka „užrakintas“ medžių kamienuose, šakose ir šaknyse, net medžiui žuvus, kol puvimo proceso metu CO2 pavidalu pateks atgal į atmosferą.

Laikotarpį, per kurį „užrakintas“ absorbuotas CO2 kiekis, galima pratęsti kaupiant organinės anglies atsargas ilgaamžiuose medienos produktuose (medinės konstrukcijos, baldai ir kt.).

Naujai žuvę medžiai papildo negyvos medienos ŠESD absorbciją, tačiau jau kitais metais dalis šiuose medžiuose sukaupto organinės anglies kiekio išsiskiria į atmosferą CO2 pavidalu dėl puvimo ir skaidymo.

Absorbcija dirvožemyje

Dirvožemyje absorbuotas ŠESD kiekis vertinamas pagal skirtingose žemės naudojimo kategorijose sukaupto dirvožemio organinės anglies kiekį. T.y., paverčiant vieną žemės naudojimo kategoriją kita žemės naudojimo kategorija, atitinkamai keičiasi (mažėja arba didėja) ir dirvožemyje sukauptas organinės anglies kiekis. Pavyzdžiui, dirbamos žemės vidutinės dirvožemio organinės anglies sankaupos yra mažesnės nei šios sankaupos pievose ir ganyklose, tad suariant pievas šios sankaupos mažėja ir nacionalinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje teikiamos ŠESD (CO2) emisijos dirbamos žemės mineralinio dirvožemio kategorijoje. Priešingai, dirbamą žemę apsėjant daugiametėmis žolėmis ir paverčiant ilgalaike pieva, dirvožemio organinės anglies sankaupos didėja ir nacionalinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje teikiama ŠESD (CO2) absorbcija.

Kodėl dirvožemio organinės anglies sankaupos kinta? Dirvožemio organinės anglies sankaupos priklauso nuo to, kiek į dirvožemį patenka organinių junginių – su žuvusiais augalais ar mikroorganizmais, kiek šių organinių junginių dirvožemyje suskaidoma ir patenka atgal į atmosferą anglies dioksido pavidalu, taip pat kokia dalis organinių junginių pasisavinama ir „išnešama“ iš dirvožemio su auginamomis kultūromis. Tokiu būdu pievų dirvožemyje, dėl mažesnio jo sutrikdymo per ilgą laiką susikaupia ir „užrakinamas“ didesnis organinės anglies kiekis nei dirbamoje žemėje.

Negyvoje medienoje absorbuojamas ŠESD kiekis – augalų biomasėje fotosintezės metu absorbuotas CO2 ir toliau lieka „užrakintas“ medžių kamienuose, šakose ir šaknyse, net medžiui žuvus, kol puvimo proceso metu CO2 pavidalu pateks atgal į atmosferą. Laikotarpį, per kurį „užrakintas“ absorbuotas CO2 kiekis, galima pratęsti kaupiant organinės anglies atsargas ilgaamžiuose medienos produktuose (medinės konstrukcijos, baldai ir kt.). Naujai žuvę medžiai papildo negyvos medienos ŠESD absorbciją, tačiau jau kitais metais dalis šiuose medžiuose sukaupto organinės anglies kiekio išsiskiria į atmosferą CO2 pavidalu dėl puvimo ir skaidymo.

Kaip surenkami duomenys?

Pagrindinis duomenų šaltinis ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD apskaitai – Nacionalinė miškų inventorizacija. Daugiau nei 16 tūkst. nuolatinių stebėjimo plotelių (barelių), išdėstytų visoje šalies teritorijoje ir apimančių visas žemės naudojimo kategorijas, vertinama daugiau nei 100 įvairiausių rodiklių.

ŠESD apskaitai svarbiausi keletas iš jų – žemės naudojimo kategorija, medžių aukštis ir skersmuo (medžių tūriui, iš kurio skaičiuojama biomasė ir joje sukaupta organinė anglis, suskaičiuoti), dirvožemio tipas.

1998 m.
NMI pradžia

2012 m.
NMI IŠPLĖSTA

Matuojami medžiai:
- medžio skermuo
- aukštis
- defoliacija / dechromacija
- pažeidimai
- atsikūrimas ir t.t.

Aprašomas dirvožemis:
- organinio dirvožemio sluoksnio storis
- priemolio slūgsojimo gylis
- granuliometrinė sudėtis
- karbonatų slūgsojimo gylis ir t.t.

Lietuvos ŽNŽNKM sektoriaus indėlis kovoje su klimato kaita

Kaip kinta ŽNŽNKM sektoriaus kategorijų ŠESD absorbcija/emisijos:

Žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir miškininkystė
Miško žemė
Dirbama žemė
Pievos ir ganyklos
Vandenys ir pelkės
Užstatyta teritorija
Kita žemė
Nukirsto medžio produktai
mln. t. CO2 ekv.