Paryžiaus susitarimas – ar pavyks sustabdyti klimato šilimą?
Reikšmingi įvykiai
Valstybės, pagal išmetamo anglies dvideginio kiekius
| Kinija | 28% | |
| JAV | 15% | |
| Indija | 6% | |
| Rusija | 5% | |
| Japonija | 4% | |
| Saudo Arabija | 2% | |
| Korėja | 2% | |
| Iranas | 2% | |
| Vokietija | 2% | |
| Kanada | 2% | |
| Lenkija | 0.3% | |
| Latvija | 0.3% | |
| Graikija | 0.3% | |
| Suomija | 0.3% | |
| Estija | 0.3% | |
| Lietuva | 0.2% | |
| Zimbabvė | 0.1% | |
| Zambija | 0.1% | |
| Jemenas | 0.1% | |
| Vakarų Sahara | 0.1% | |
| Valis ir Futana | 0.1% | |
| JAV mergelių salos | 0.1% | |
| Britanijos mergelių salos | 0.1% | |
| Vietnamas | 0.1% | |
| Venesuela | 0.1% | |
| Uzbekistanas | 0.1% | |
| Urugvajus | 0.1% | |
| Jungtinių Valstijų atokiausios salos | 0.1% | |
| Didžioji Britanija | 0.1% | |
| Jungtiniai Arabų Emiratai | 0.1% | |
| Ukraina | 0.1% |
Esminiai Paryžiaus susitarimo punktai
Lietuva Paryžiaus susitarimą ratifikavo 2016 m. gruodžio 22 d. ir tapo 119-aja tą padariusia šalimi.
Nuo 2014 m. Aplinkos ministerija teikia paramą dvišaliams vystomojo bendradarbiavimo projektams, susijusiems su klimato kaita.
Iki 2020 m. Lietuva kasmet skirs ne mažiau 1 mln. Eur klimato kaitos švelninimo (pvz., saulės elektrinių statyba Gruzijoje, Armėnijoje, Malyje) ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių įgyvendinimui besivystančiose šalyse, perduodama mūsų šalies patirtį.
Kioto protokolu besivystančios šalys, kaip didžiosios pasaulio teršėjos Kinija, Indija, Brazilija ar Pietų Afrikos Respublika, neįsipareigojo mažinti savo ŠESD emisijų
Problema: besivystančių šalių ŠESD emisijos sudaro itin reikšmingą pasaulinių ŠESD emisijų dalį, o Kinijos išmetimai yra didžiausi pasaulyje.
Ne visos išsivysčiusios šalys atsakingai įvertino Kioto protokolą ir sugebėjo pilnai įgyvendinti savo įsipareigojimus – pavyzdžiui, Kanada iki 2012 m. turėjo ŠESD išmetimus sumažinti 6 proc. (lyginant su 1990 m. lygiu), tačiau vietoj to išmetimai padidėjo kone trečdaliu.
Problema: po antros didžiausios teršėjos JAV atsisakymo ratifikuoti sutartį bei Kanados pasitraukimo, Kioto antrajame įsipareigojimų laikotarpyje (2013–2020 m.) liko dalyvauti 37 ekonomiškai stiprios šalys, kurios išmeta vos 14 proc. pasaulinio ŠESD kiekio.
Tad buvo reikalingas naujas susitarimas, pagal kurį įsipareigojimus švelninti klimato kaitą prisiimtų ne tik išsivysčiusios, bet visos pasaulio šalys.
| PRIEŠ | UŽ |
|---|---|
| Nuobaudų nebuvimas didina nerimą, kad įsipareigojimų nebus laikomasi. | Vyriausybes veikti ir susitarti skatina ne bausmės, o vis aiškesnis supratimas apie klimato kaitą ir vis akivaizdesnės jos pasekmės bei patiriama žala. |
| Didžiausios pasaulio teršėjos Kinijos emisijos iki 2030 m. augs. | Nuo 2030 m. Kinija įsipareigojo mažinti ŠESD išmetimus. Taip pat paskelbė apie planuojamas didžiules investicijas į atsinaujinančią energetiką bei anglies jėgainių statybų stabdymą. Lyginant ŠESD kiekį, tenkantį 1 gyventojui, Kinija nepatenka net į pirmąjį dešimtuką. |
| Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas prieinamas tik išsivysčiusioms šalims, kurios turi finansinių išteklių mažinti ŠESD išmetimus. Reikalavimai mažinti ŠESD išmetimus kirs besivystančių šalių ekonomikai ir jų gyventojams. | Išsivysčiusios valstybės siekia kasmet skirti iki 100 milijardų dolerių tam, kad besivystančių šalių ekonominė raida nesustotų ir jos greičiau pereitų prie tvarios ekonomikos. |
| Susitarimas pavėluotas, o jo nuostatos – per švelnios. | Nors derybos užtruko, o numatytos priemonės palyginti švelnios, tačiau pasiektas susitarimas – ambicingesnis nei galima buvo tikėtis. Tai didelis žingsnis į priekį. Be to, jis sukuria gerą startinę poziciją didesniems pokyčiams kurti. |
| Pasitraukus JAV, susitarimo laukia Kioto protokolo likimas. | Dėl procedūrų JAV iš Paryžiaus susitarimo galės pasitraukti tik po kitų JAV prezidento rinkimų, tad galima tikėtis sprendimo pasikeitimo. Be to, kita didžiausia teršėja Kinija pasitraukti neketina. |
| Ne visos šalys pasirašė Paryžiaus susitarimą. | Paryžiaus susitarimo nepasirašė tik Nikaragva bei Sirija, kurios pagal CO2 emisijas yra 131 bei 76 valstybė pasaulyje. Palyginimui Lietuva užima 94 vietą. |