Nustatyta, kad per sienas, stogą ir grindis energetiškai nesandariame būste netenkama iki 70 proc. visos prarandamos šilumos 1. Tuo tarpu ypač dideliu sandarumu pasižymintys A ir A++ energinės klasės namai gali gerokai sutaupyti energijos.

Pavyzdžiui, A energinės klasės pastatai, lyginant su B energinės klasės pastatais, dėl mažo šilumos perdavimo koeficiento praranda 1,5 karto mažesnį šilumos kiekį. 2 Be to, A energinio naudingumo klasės pastatai per metus suvartoja apie 2,5 karto mažiau energijos, reikalingos būstui apšildyti, nei B klasės pastatai .

Apskaičiuota, kad maždaug 70 proc. namų ūkiuose suvartojamos energijos skiriama patalpoms šildyti, o 14 proc. sunaudojama vandeniui šildyti. Kaip alternatyvą įprastinėms šildymo sistemoms namuose įsirenkite geoterminį šildymą ar šiltu vandeniu aprūpinančius saulės kolektorius.

 Pastarosios yra kur kas ekonomiškesnės – tarnauja nuo kelerių iki keliolikos metų ir eikvoja gerokai mažiau energijos. Pavyzdžiui, ekonomiškos dujošvytės lemputės, lyginant su kaitrinėmis, sunaudoja 75 proc. mažiau elektros energijos ir vidutiniškai šviečia 10 000 val. (daugiau nei 8 m.), kai įprasta kaitrinė lemputė šviečia tik 1000 val.

Pavyzdžiui, šaldytuvai ir šaldikliai sunaudoja apie 25 proc. visos namų ūkio energijos, o jei juose esančio šerkšno sluoksnis yra storesnis nei 3 mm, suvartojamos energijos kiekis išauga 30 proc. Be to, visi budėjimo režimu palikti elektros prietaisai, įskaitant ir mobiliųjų telefonų įkroviklius, ir toliau vartoja energiją, todėl jų nenaudojant būtina ištraukti iš elektros lizdo.

Pavyzdžiui, skalbimo mašina ir indaplovė 80–90 proc. energijos sunaudoja vandeniui pašildyti, o nustačius žemesnę vandens temperatūrą, galima sutaupyti nemažai elektros. Indaplovę ir skalbimo mašiną junkite tik tada, kai pripildysite pilną, tuo tarpu arbatinyje vandens virkite tik tiek, kiek jo tuo metu reikia.

Plaudami indus ar valydamiesi dantis nepalikite atsukto čiaupo, o užuot prausdamiesi didelėje vandens pilnoje vonioje, naudokitės dušu – išnaudosite mažiau vandens, o rezultatas bus tas pats.

Skaičiuojama, kad ant mažo namo stogo vidutiniškai per metus nukrinta tiek vandens, kiek užtektų visų metų reikmėms. Jei gyvenate nuosavame name, neleiskite lietaus vandeniui ištekėti į kanalizacijos vamzdžius, kaupkite jį statinėse ir naudokite gėlėms ir kitiems sodo bei daržo augalams laistyti.

Sąvartynuose yrančios biologiškai skaidžios atliekos išskiria didžiulius kiekius šiltnamio efektą sukeliančių dujų – daugiausiai metano (CH₄). Todėl buityje susidarančias organinės kilmės atliekas, tokias kaip maisto likučiai, kavos ar arbatos tirščiai, kiaušinių lukštai, vaisių ir daržovių atliekos, lapai, šakos, nupjauta žolė ir pan., užuot mesdami į bendrus atliekų konteinerius, kompostuokite. Susiskaidžiusios atliekos taps natūralia trąša (kompostu) sodo ir daržo augalams puoselėti.

Įvairūs perdirbimui tinkami arba utilizavimui skirti įrenginiai kaip seni varikliai, baterijos, šaldytuvai, televizoriai ir kt. buitiniai prietaisai bei elektronika, irdami sąvartynuose į aplinką išskiria įvairius kenksmingus cheminius junginius. Jie užteršia gruntinius vandenis, dirvožemį, o į atmosferą patekusios dujos sukelia šiltnamio efektą. Todėl atitarnavusią buitinę techniką, elektronikos ir kitus įrenginius perduokite tokių atliekų surinkėjams.

Vos tik sugedus ar susidėvėjus daiktui, drabužiams, nemeskite jų lauk pirkdami iš karto naujus. Verčiau pataisykite, perdarykite juos ir naudokite iš naujo. Taip sumažinsite asmenines vartojimo apimtis ir pratęsite daikto ilgaamžiškumą.

Apsipirkdami prekybos centruose nedėkite sveriamų produktų, jei tai nebūtina, pavyzdžiui, pavienių vaisių ar daržovių, į plastikinius maišelius. Eidami apsipirkti, visuomet turėkite ekologiškus, daugkartinio naudojimo pirkinių krepšius.

Medžiai – milžiniškos CO₂ talpyklos, padedančios sugerti į aplinką patenkančius šių dujų kiekius. Pasodinę medelį ne tik papuošite aplinką, bet ir tiesiogiai prisidėsite prie šiltnamio efekto mažinimo.

Jei planuojate įsigyti automobilį, užuot rinkęsi didelio litražo benzinu ar dyzelinu varomus automobilius, verčiau investuokite į aplinkai draugiškas elektrines, hibridines ar mažo litražo ekonomiškas transporto priemones, kurių išmetamo CO2 kiekis neviršytų 130 g/km.

Didžioji dalis kelionių į darbą automobiliu vyksta važiuojant tik vienam vairuotojui, o teršiama kone tiek pat, kiek keliaujama pilnu ekipažu. Užuot važiuodami automobiliu vieni, rinkitės viešąjį transportą, taip ne tik sutaupysite laiko, išvengdami spūsčių, bet ir prisidėsite prie klimato kaitos švelninimo.

Siekdami sumažinti CO₂ išmetimus, atsisakykite automobilių trumpoms distancijoms įveikti. Verčiau važiuokite dviračiu, el. paspirtuku ar tiesiog dar ir pasimankštindami eikite pėsčiomis.

Nustatyta, kad važiuojant didesniu nei 120 km/h greičiu, sunaudojama 30 proc. daugiau degalų nei važiuojant 80 km/h greičiu. Kuro sąnaudas, o kartu ir automobilio išmetamų teršalų kiekį padeda mažinti ir važiavimas tolygiu greičiu, taip pat laiku perjungtos aukštesnės pavaros.

Kaip rodo tyrimai, kokybiška alyva gali padėti sumažinti automobilio degalų sąnaudas ir išmetamą CO₂ kiekį daugiau kaip 2,5 proc.

Apskaičiuota, kad automobilio padangų slėgiui sumažėjus 0,5 baro, degalų sąnaudos padidėja 2,5 proc., todėl venkite važiuoti netinkamai pripūstomis padangomis.

Jei stogo bagažinė tuščia ir nesiruošiate keliauti, ją nuimkite. Net ir tuščia bagažinė didina automobilio svorį ir vėjo pasipriešinimą, o degalų sąnaudos ir išmetamas CO₂ kiekis padidėja iki 10 proc.

Net ir budėjimo rėžimu jie eikvoja elektros energiją.

Spausdintuvu naudokitės tik tada, kai būtina, informaciją perduokite ne popieriniu variantu, o elektronine laikmena.

Apskaičiuota, kad perdirbus 1 t popieriaus išsaugoma net 17 medžių.

Neleiskite kenksmingas medžiagas išskiriančioms atliekoms patekti į sąvartynus – biure pasirūpinkite rūšiavimo dėžėmis.