Kaip pasikeitė klimatas?

Klimato kaita keičia ir Rusijos šiaurėje dar prieš 12 amžių įsikūrusios Nenetų bendruomenės išgyvenimo įpročius. Nuo elnių auginimo priklausantys žmonės bando prisitaikyti prie tirpstančio amžinojo įšalo ir vis sunkiau nuspėjamų orų.

Nenetams gyvybiškai svarbus žiemos sezonas trumpėja. 2013 m. žiemą neįprastai aukšta temperatūra atnešė į pusiasalį lietų, kuris vėliau sustingęs padengė ganyklas storu ledo sluoksniu. Neradę maisto dešimtys tūkstančių gyvūnų mirė iš bado.

Mokslininkai mano, kad klimatui ir toliau šylant nepastovūs orai taps dažnesniu reiškiniu ir kels pavojų Rusijos šiaurės elnių bandoms bei nuo jų priklausantiems vietiniams gyventojams.

Romantikų ir kultūros gerbėjų pamėgtas Italijos miestas Venecija 2018 m. patyrė didžiausią potvynį per pastarąjį dešimtmetį – trys ketvirtadaliai Venecijos atsidūrė po vandeniu, kuris pakilo 156 cm virš jūros lygio. Ir nors miesto valdžia mėgina įgyvendinti apsaugos nuo potvynių - mobiliųjų vandens vartų projektą, manoma, kad dėl pernelyg sparčiai kylančio vandens šių pastangų gali nepakakti. Didėjantys kasmetiniai potvyniai gali paversti Veneciją negyvenama jau XXI a. pabaigoje.

Šis itin dideliu druskingumu garsėjantis ir jūra vadinamas ežeras per pastaruosius 40 m. nuseko trečdaliu paviršiaus ploto, o per metus nusenka daugiau kaip 1 m. Tokiomis intensyvaus vandens garavimo sąlygomis, negyvoji jūra gali išnykti greičiau nei per 50 m.

Pietų Prancūzijoje plytintis Ronos slėnis – vienas garsiausių vyno gamybos regionų pasaulyje. Tačiau beveik 200 km besidriekiantys vynuogynų koridoriai itin jautrūs klimato kaitai. Numatoma, kad dėl kylančios temperatūros klimato sąlygos jiems taps nepalankios ir sunyks iki 85 proc. slėnio vynuogynų.

Viename didžiausių pasaulio miestų gyvena daugiau nei 18 mln. gyventojų. Sparčiai vystantis infrastruktūrai miesto teritorija plečiasi jūros pakrantėje. Prognozuojama, kad iki 2050 m. jūros lygis pakils apie 5 cm. Tai sukels  rimtą grėsmę gyventojams dėl nuolat apsemiamų  miesto teritorijų ir neproporcingai paveiks skurdžiausias bendruomenes, tankiai apgyvendintas pakrantėje įsikūrusiuose lūšnynuose.

Maldyvai, kuriuos sudaro 1196 salos, iš jų – 203 gyvenamos, yra žemiausiai esanti šalis pasaulyje, iškilusi apie 2 m virš jūros lygio. Per pastaruosius 100 m. jūros lygis pakilo 20 cm. Jei jis ir toliau taip kils, šis salynas bus apsemtas per XXI a.

Prognozuojama, kad šį Brazilijos miestą supančios jūros lygis iki 2100 m. pakils maždaug 80 cm. Tai lemtų užlietus paplūdimius, oro uostą, kai kuriuos gyvenamuosius rajonus, sukeltų geriamo vandens trūkumą, padidintų nuošliaužų pavojų bei riziką plisti užkrečiamoms ligoms. Miesto vadovybė bendradarbiauja su NASA siekiant geriau suprasti šias grėsmes bei naudojantis satelitų duomenimis atrasti būdus geriau prisitaikyti prie kylančios temperatūros.

Slidinėtojų iš viso pasaulio pamėgto kalnyno svečiai bene geriausiai pastebi klimato kaitos poveikį. Lyginant su 1960 m., Alpių kurortuose 2017 m. slidinėjimo sezonas sutrumpėjo 38 dienomis, o per 1 metus prarandama maždaug 3 % Alpių ledynų. Mokslininkai prognozuoja, kad Alpių ledynai gali visiškai išnykti maždaug 2050 m., o iki 2100 m. gali prireikti pakilti iki 3 km, kad kalnuose pavyktų surasti sniego.

Ledyno nacionalinis parkas unikalus savo gamta ir gyvūnija, išsiskiria ežerų, krioklių ir ledynų, apsuptų 3 km aukščio kalnais, gausa. Pastebima, kad itin sparčiai tirpsta ledynai – iš anksčiau buvusių apie 150, dabar likę mažiau nei 25 ledynai. Dėl sparčios klimato kaitos iki 2030 m. parko ledynai gali visiškai išnykti, stipriai pakeisdami dabartinę ekosistemą.

Kalifornijos valstija didžiuojasi vienais žymiausių nacionalinių parkų pasaulyje, tačiau ilgėjančios sausros ir intensyvėjantys gaisrai sparčiai keičia vietinį kraštovaizdį. 2020 m. buvo užfiksuotas pirmasis valstijos istorijoje „giga gaisras“, kurio metu liepsnose paskendo 400 tūkst. hektarų miškų. Bendrai 2020 m. buvo pasiektas ir gaisrų padarytos žalos antirekordas – sudegė beveik 1,7 mln. hektarų miškų (įprastai per sezoną sudega apie 120 tūkst. hektarų).

JAV valstija, garsėjanti unikaliu kraštovaizdžiu bei nacionaliniu Denalio parku, pastaraisiais metais stipriai kenčia dėl klimato kaitos poveikio. Dėl tirpstančių ledynų Aliaskoje stipriai pasireiškia pakrančių erozija, gausėja sniegynų nuošliaužų, o išaugusi vidutinė temperatūra lemia didesnes sausras ir gaisrų tikimybę. Vien per pastaruosius 10 m. gaisrai Aliaskoje sunaikino daugiau miškų nei bet kurį ankstesnį dešimtmetį, o ateityje, kaip numatoma, gaisringumas tik didės.

Dėl klimato kaitos sparčiai nyksta didžiausi planetos ledynai. Per pastaruosius dešimtmečius Šiaurės ašigalyje Arkties ledynų užimamas plotas sumažėjo apie 10 proc., o ledo storis virš vandens – apie 40 proc. Pietų pusrutulyje Antarktidą nuklojusi ledo danga tapo nestabili. 2008 m. Kanados šiaurinėje pakrantėje atskilo net 20 km² Arkties ledyno. 1999 – 2011 m. Grenlandijoje ištirpo 15 proc. ledo.

Klimato kaita keičia ir Rusijos šiaurėje dar prieš 12 amžių įsikūrusios Nenetų bendruomenės išgyvenimo įpročius. Nuo elnių auginimo priklausantys žmonės bando prisitaikyti prie tirpstančio amžinojo įšalo ir vis sunkiau nuspėjamų orų. Nenetams gyvybiškai svarbus žiemos sezonas trumpėja. 2013 m. žiemą neįprastai aukšta temperatūra atnešė į pusiasalį lietų, kuris vėliau sustingęs padengė ganyklas storu ledo sluoksniu. Neradę maisto dešimtys tūkstančių gyvūnų mirė iš bado. Mokslininkai mano, kad klimatui ir toliau šylant nepastovūs orai taps dažnesniu reiškiniu ir  kels pavojų Rusijos šiaurės elnių bandoms bei nuo jų priklausantiems vietiniams gyventojams.