Kaip klimato kaita veikia visuomenės sveikatą?

Dėl nereguliarių potvynių kai kuriose šalyse jau dabar sunkiau išauginti derlių, o ateityje tokių potvynių daugės. Daugiau nei pusė pasaulio populiacijos gyvena 60 kilometrų atstumu nuo kranto – potvyniai dalį jų privers migruoti.

Pasaulyje gyvena apie 800 mln. nepakankamai maisto gaunančių žmonių, absoliuti dauguma jų – besivysčiusiose šalyse. Dėl klimato kaitos kuriamų gamtinių sąlygų prognozuojama, jog šis skaičius iki 2050-ųjų išaugs bent 20 proc.

Teritorijose, kur lietaus iškris mažiau, arba su ilgesnėmis pertraukomis, dar didesnis procentas žmonių neturės priėjimo prie gėlo vandens. Šiandien Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis priėjimo prie geriamo vandens neturi 4 iš 10 žmonių, dėl ko vien nuo viduriavimo kasmet miršta apie 2,2 mln.

Aukštesnė oro temperatūra sukuria palankias sąlygas daugintis salmoneliozės ir kitų rūšių bakterijoms, kurios sukelia virškinamojo trakto ligas, o retais atvejais – ir mirtį.

Anglies dioksido koncentracija ore gali veikti kaip trąša kai kuriems augalams, bet sumažina baltymų ir būtinų mineralų kiekį ryžiuose, kviečiuose bei bulvėse.

Dėl įvairaus besikeičiančio klimato poveikio, gali padidėti kai kurių maisto produktų cheminė tarša. Pavyzdžiui, aukštesnė jūros vandens temperatūra sudarys palankias sąlygas susikaupti didesnei gyvsidabrio koncentracijai jūros dubliuose, kurie pateks į mitybos grandinę.

Ekstremalūs įvykiai, kaip potvyniai ir sausros, turi didelės įtakos maisto prieinamumui dėl sausumos ir vandens kelių infrastruktūros pažeidimų.

Miestuose kietųjų dalelių koncentracija ore didėja dėl intensyvaus transporto, biokuro deginimo ir kitų taršos šaltinių, sukelia įvairias kvėpavimo takų ligas, yra ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis.

Smogas – ore tvyrančių teršalų migla, kurią galime matyti paprasta akimi. Ji panaši į rūką, bet jos fizikinė priežastis yra šviesos sklaida oro teršaluose. Dažniausiai toks „teršalų rūkas“ susidaro virš pramonės centrų, didmiesčių, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja. Šis reiškinys itin pavojingas sveikatai. Smogas turi įtakos ir miesto gyvūnijai bei augalijai.

Pažemio ozonas, kuris susidaro išmetamų teršalų fotocheminių reakcijų metu, gali sukelti rimtus žmogaus sveikatos sutrikimus nuo kvėpavimo takų pažeidimų iki ankstyvos mirties.

Iškastinio kuro naudojimas ne tik skatina klimato kaitą, bet ir blogina oro kokybę miestuose, kas sukelia bronchinės astmos ir kitų lėtinių kvėpavimo takų, širdies ar kraujagyslių ligų paūmėjimą.

Dažnėjantys ir vis didesnį mastą apimantys miškų bei durpynų gaisrai stipriai padidina kietųjų dalelių koncentraciją plačiose teritorijose.

Karštis, drėgmė bei švaraus vandens stygius tiesiogiai siejami su tokių ligų kaip maliarija bei dengė dažnumu – stebimas šių ligų plitimas.

Skaičiuojama, jog jau dabar dėl klimato kaitos kasmet gyvenamąją vietą priversti keisti apie 22,5 mln. žmonių visame pasaulyje.

Dėl palankesnių sąlygų įvairias infekcijas ir ligų sukėlėjus intensyviau platins paukščiai, vabzdžiai, o tinkamos sąlygos šioms ligoms sparčiau plisti pasiglemš daugiau gyvybių.

Ekstremalūs temperatūrų pokyčiai padidins nuo dehidratacijos, kvėpavimo ligų, šalčio, infarkto ar insulto mirštančių žmonių skaičių.

Skaičiuojama, jog per karščio bangas 2003-aisiais vien Vakarų Europoje mirė virš 70 tūkst. daugiau žmonių nei vidutiniškai per tą patį laikotarpį.

Ilgesnės ir intensyvesnės karščio bangos skaudžiausiai atsilieps šiaurės šalims, kuriose tokie reiškiniai neįprasti, bei prie klimato kaitos neprisitaikiusioms mažiau išsivysčiusioms valstybėms.