LĖŠŲ SUTELKIMAS PRAMONEI SKATINTI
Įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą (IP) „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (toliau
– LIFE IP EnerLIT arba Projektas), kurio pagrindinis tikslas remti Nacionalinio energetikos ir klimato
srities veiksmų plano įgyvendinimą katalizuojant transformacijos procesus, įgyvendinant energijos
vartojimo efektyvumo priemones, didinant strateginius pajėgumus ir integruojant šiltnamio efektą
sukeliančių dujų mažinimo tikslus, numatyta atlikti finansavimo šaltinių analizę energijai imlios
pramonės transformacijai link klimatui neutralios ekonomikos.
Lietuva 2019 m. parengė nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030
metams (toliau – NEKSVP), laikantis Energetikos sąjungos valdymo reglamente nurodytų reikalavimų.
NEKSVP parengtas remiantis ir integruojant Lietuvos nacionalinių teisės aktų, tarptautinių įsipareigojimų,
strategijų ir kitų planavimo dokumentų nuostatas, tikslus, uždavinius bei įgyvendinamas ir planuojamas
įgyvendinti priemones. Pagal Energetikos sąjungos valdymo reglamentą, kiekviena valstybė narė privalo
atnaujinti parengtą NEKSVP iki 2024 m. birželio 30 d.
NEKSVP 2021-2030 m. nustatyta, kad ATLPS dalyvaujantys sektoriai, turi sumažinti išmetamų
ŠESD kiekį 62 proc., palyginti su 2005 m. lygiu. Lietuva ketina iki 2030 m. pasiekti 55 proc.
atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) tikslą galutiniame energijos suvartojime. Tai numatyta pasiekti
skatinant decentralizaciją bei bendruomeninę energetiką, plėtojant AEI elektrines sausumos ir jūrinėje
teritorijose, užtikrinant degalų iš AEI gamybos ir vartojimo apimčių didėjimą, skatinant pramonės
elektrifikaciją ir vandenilio bei išvestinių jo produktų gamybą, bei įvairinant šilumos gamybai
naudojamus AEI. Pagal 2024 m. nustatytus AEI tikslus Lietuva, kaip ir visos kitos valstybės narės,
stengiasi kasmet padidinti energijos išteklių, sunaudojamų galutinės energijos ir ne energetikos tikslais
pramonės sektoriuje, procentinę dalį, kurią sudaro atsinaujinantieji ištekliai, preliminariai bent 1,6
procentinio punkto, skaičiuojant metinį vidurkį laikotarpiams nuo 2021 iki 2025 m. ir nuo 2026 iki
2030 m. Taip pat siekiant tvarios pramonės transformacijos, vienas iš svarbiausių Lietuvos prioritetų
energetikos srityje yra energijos vartojimo efektyvumo didinimas visoje energijos grandinėje nuo
energijos gamybos iki energijos suvartojimo pas galutinius vartotojus. Energijos vartojimo efektyvumas
tampa ypač aktualus esant aukštoms energijos kainoms, kurios reikalauja greito valstybių atsako ir skatina
naujų energijos vartojimo efektyvumo priemonių kūrimą ir įgyvendinimą, energijos vartojimo
efektyvumas taip pat gerina valstybės gyventojų finansinę būklę, didina verslo konkurencingumą, mažina
išmetamų ŠESD ir aplinkos oro teršalų kiekį, gerina aplinkos oro kokybę. Siekiant užsibrėžto tikslo
numatoma ir toliau skatinti įmonių energijos vartojimo efektyvumą. Taip pat numatomos naujos
priemonės – didinti pramonės įmonių technologinį ir energetinį efektyvumą diegiant dirbtinio intelekto ir
4
skaitmeninio dvynio technologijas bei sukurti teisinį reikalavimą įmonėms įgyvendinti energijos
vartojimo efektyvumo audituose rekomenduojamas priemones, kad būtų pasiekti energijos vartojimo
efektyvumo rezultatai, kurie pagal 2023 m. pasikeitusius reikalavimus Lietuvos pramonei padidėja
44 proc. ir įpareigoja 9,9 TWh taupyti galutinę energiją pramonėje 2030 metais. NEKSVP esamoms
pramonės priemonėms atitenkanti bendra lėšų suma yra 2951 mln. Eur, iš kurių 1760 mln. Eur viešosios
lėšos, tuo tarpu planuojamoms pramonės (ATL ir ne ATL) priemonėms trūkstama bendrų lėšų suma 235
mln. Eur, iš kurių 97 mln. Eur viešosios lėšos.