Lietuvos klimato kaitos įsipareigojimai
2015 m. gruodžio mėnesį Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje priimtas Jungtinių Tautų (JT) bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimas. Aplinkos ministerijos duomenimis, pirmą kartą istorijoje visuotiniam Paryžiaus susitarimui išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo įsipareigojimus, apimančius 95 proc. pasaulinių emisijų, pateikė per 180 šalių. Tarp jų ne tik išsivysčiusios, bet ir besivystančios šalys. Tai sudėtingiausias globalus tarptautinis susitarimas, kurio Pasaulio valstybių lyderiai siekė net 20 metų.
Šalys įsipareigojo siekti ilgalaikio klimato kaitos švelninimo tikslo, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir siekti, kad didėjimas neviršytų 1,5°C.
Pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva įsipareigojo bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis 2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 55% sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. Šio tikslo bus siekiama ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose (kuro deginantys įrenginiai virš 20 MW ir chemijos pramonė) ES valstybėms narėms bendrai išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinant 43%, o minėtoje sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (žemės ūkis, transportas, atliekų tvarkymas, pastatai ir kt.) – ES lygiu 30%, palyginti su 2005 m., nustatant privalomus tikslus atskiroms ES valstybėms narėms. Lietuva iki 2030 m. privalės 9% sumažinti emisijų kiekį ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.
Lietuva Susitarimą įgyvendins vykdydama ES klimato kaitos ir energetikos 2030 m. tikslų teisės aktus. Įvykdyti įsipareigojimus bus galima tik visų institucijų, pramonės, mokslo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastangomis, plėtojant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę inovatyviems aplinkosaugos sprendimams, išnaudojant kovą su klimato kaita kaip galimybę eko-inovacijoms, konkurencingumo didinimui, ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui. Būtini pokyčiai transporto, energetikos ir žemės ūkio sektoriuose. Kol atsakingos valdžios institucijos priima atitinkamus sprendimus, gyventojai taip pat privalo prisidėti keisdami savo įpročius, saugodami aplinką ir tausodami gamtos išteklius.
Siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo ilgalaikius tikslus, Reglamento (ES) 2018/1999 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas valstybės narėms parengti ir Europos Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. pateikti savo ilgalaikę išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekio mažinimo bent 30 metų perspektyvos strategiją, ir pradėti įgyvendinti joje įtvirtintus tikslus ir uždavinius ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. (vėliau atnaujinti kas 10 metų). Reglamento (ES) 2018/1999 19 straipsnis įpareigoja parengti nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas.
Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija (toliau – Strategija) atnaujinama 2021–2050 m. laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375 “Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“ nustatyti trumpalaikiai tikslai ir uždaviniai 2013-2020 m. laikotarpiui baigia galioti 2021 m.
Strategijos projekte nustatomi trumpalaikiai (iki 2030 m.), indikatyvūs vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo (išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo) ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai.
Strategijos tikslas – suformuoti ilgalaikę Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos viziją pasiekti šalies ekonomikos neutralumą klimatui, užtikrinti šalies ūkio sektorių ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams ir, taikant darnų finansavimą ir investavimą, išplėtoti mažo anglies dioksido kiekio konkurencingą, socialiai teisingą ekonomiką, kurti naujas „žaliąsias“ darbo vietas, diegti eko-inovatyvios technologijas, pasiekti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo padidinimą ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą visuose šalies ūkio (ekonomikos) sektoriuose (energetika, pramonė, transportas, žemės ūkis, ir kt.).
Lietuvos Respublikos Seimas 2021-06-30 nutarimu Nr. XIV-490 patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos iki 2030 m., iki 2040 m. ir ilgalaikiai iki 2050 m. tikslai ir uždaviniai klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityse. Klimato kaitos švelninimo politika siekiama mažinti išmetamų ŠESD kiekį ir didinti jų absorbavimą. Klimato kaitos švelninimas ypač svarbus energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio, atliekų, miškininkystės sektoriuose. Prisitaikymo prie klimato kaitos politika siekiama sustiprinti gebėjimą prisitaikyti, padidinti atsparumą ir sumažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos poveikio siekiant prisidėti prie darnaus vystymosi, užtikrinti tinkamas atsakomąsias prisitaikymo priemones.