Vyriausybė pritarė, kad po 30 metų gyventojai ir įmonės nebeterštų atmosferos

Vyriausybė vienbalsiai patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, numatančią šalies ekonomiką transformuoti į neutralią klimatui ir užtikrinti šalies ūkio ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos pasekmėms.

„Vyriausybė nustatė ambicingus tikslus, kurie atitinka nacionalinius ir Europos Sąjungos žaliojo kurso ir klimato kaitos įsipareigojimus. Trumpuoju laikotarpiu, iki 2030 m., sieksime atsisakyti iškastinio kuro atskiruose sektoriuose, o iki 2050 m. užsibrėžėme pasiekti visišką ekonomikos neutralumą klimatui. Tik įgyvendindami  konkrečius sektorių scenarijus ir telkdami visų institucijų pastangas, galime tikėtis teigiamų pokyčių vystant žaliąją ekonomiką ir saugant klimatą nuo neigiamų įtakų“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Darbotvarkėje nustatyti trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai skirtingiems sektoriams, šiuo metu naudojantiems iškastinį kurą, kuris teršia atmosferą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir daro didžiausią poveikį klimato kaitai.

„Kaip šiltnamio dujos susidaro? Jos susidaro iš produkcijos, kurią mes vartojame. Produkciją gamina pramonė, ji yra transportuojama, prie šiltnamio efekto prisideda asmeninės buitinės reikmės: mes naudojamės asmeniniais automobiliais, komunalinio ūkio paslaugomis, elektra, gyvename pastatuose, gamtoje. Gamta gali nevienodai sugerti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, todėl jos galimybės sugerti anglies dioksidą taip pat apskaičiuotos šioje strategijoje“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė pažymi, kad transportas yra vienas taršiausių sektorių, sudarantis 31 proc. visos taršos. „Šiuo metu turime apie 1,8 mln. transporto priemonių ir suprantame, kad Lietuva yra automobilizuotas kraštas. Todėl transporto sektorius turi didelių iššūkių, kuriuos reikės įveikti. Kalbėdami apie ambicijas turime kalbėti ir apie priemones bei būdus – finansinius instrumentus, reguliacijos instrumentus, darnaus judumo priemones, kuriomis kompleksiškai galėtume išspręsti šią problemą arba bent jau eiti tos strategijos kryptimi“, – aiškina susisiekimo viceministrė.

Klimato kaitos darbotvarkėje numatoma pasiekti šalies ekonomikos neutralumą klimatui, užtikrinti šalies ūkio sektorių ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams. Taikant darnų finansavimą ir investavimą, ketinama plėtoti mažo anglies dioksido kiekio, konkurencingą, socialiai teisingą ekonomiką, kurti naujas „žaliąsias“ darbo vietas, diegti ekoinovacijas. Ketinama padidinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą, naudoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių visuose šalies ekonomikos sektoriuose.

Ilgalaikiame (iki 2050 m.) plane numatoma 100 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio dujų kiekį, palyginti su 1990 metais.

Su Nacionaline klimato kaitos valdymo darbotvarke galite susipažinti čia.