Valstybę pirkti žaliai skatins Darniųjų pirkimų kompetencijos centras
Žengtas svarbus žingsnis skatinant viešuosius žaliuosius pirkimus ir tobulinant jų sistemą. Viešųjų pirkimų tarnyboje (VPT) įkurtas Darniųjų pirkimų skyrius, kuriame bus sutelktos Darniųjų pirkimų kompetencijų centro funkcijos. Jis sieks glaudesnio bendradarbiavimo su darniųjų pirkimų dalyviais, kvies ne tik užduoti klausimus, bet ir kartu ieškoti atsakymų, diskutuoti, mokytis.
Per dvejus metus visi viešieji pirkimai Lietuvoje turi tapti žalieji ir skatinant juos svarbus vaidmuo tenka VPT. Ji šioje srityje didins perkančiųjų organizacijų ir subjektų, neperkančiųjų organizacijų, kurios įgyvendina pažangos lėšomis finansuojamas priemones ar projektus, kompetenciją, stebės žaliųjų pirkimų pažangą, sistemins informaciją, užtikrins tinkamą konsultavimą, apmokymą.
„Pavasarį buvo priimti Vyriausybės nutarimai, skirti žaliųjų pirkimų sistemai tobulinti, taip pat pakeisti žaliųjų pirkimų reikalavimai. Šį rudenį perkančiąsias organizacijas raginame žaliųjų pirkimų dalį didinti iki 10 proc. viešųjų pirkimų, kitais metais kartelė keliama iki 50 proc., 2023 m. – iki 100 proc. Tai ne iliuzija, galima pasirinkti gana platų spektrą galimybių, kaip pirkti žaliai, todėl siūlau nepasižiūrėti į tai formaliai, konsultuotis su VPT, teikti pastabas, kaip tobulinti esamas tvarkas, kriterijus“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Ministro žodžiais, valstybė turi pradėti pirkti kitaip, nes yra pirkėja, kuri dažnai lemia, koks standartas galios Lietuvoje teikiant paslaugas, produktus, statant, atliekant įrangos darbus. Todėl labai svarbu tą standartą kelti. Į produktus, kuriuos perkame, į statomus namus ir visuomeninius pastatus, tiesiamus kelius turi būti integruota gerokai daugiau antrinių žaliavų, medžiagų, kurios jau buvo naudotos. Aplinkos ministerija, siekdama Žaliojo kurso tikslų, yra užsibrėžusi didinti žiediškumą, ypač materialinėse investicijose. „Tai reiškia, kad turime ne kasti iš žemės papildomas žaliavas, gaminti iš jų ir išmesti, o gaminti, perdirbti ir vėl grąžinti į gamybą“, – pabrėžia Simonas Gentvilas.
Ambicingus nacionalinius žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo 2021-2023 m. tikslus Vyriausybė patvirtino birželį, skatindama, kad pirkimų vykdytojai įsigytų daugiau prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai. Taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus bus privalu naudojant pažangos lėšas, ir tokią prievolę turės nustatyti Vyriausybei pavaldūs ar atskaitingi valstybės biudžeto asignavimų valdytojai projektų administravimą ir finansavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Ši nuostata aktuali neperkančiosioms organizacijoms, kurios vykdo pažangos lėšomis finansuojamas priemones ar projektus.
2020-aisiais žalieji pirkimai, VPT duomenimis, sudarė tik 5 proc. visų viešųjų pirkimų vertės ir 2,4 proc. jų skaičiaus.