Tarptautinėje konferencijoje Bankoke priimami svarbūs sprendimai dėl ozono sluoksnio apsaugos

IISD/ENB | Natalia Mroz nuotr.

2024 m. spalio 28 d. – lapkričio 1 d. Bankoke (Tailando Karalystė) vykstančiame Jungtinių Tautų Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos 13-ajame šalių susitikime (COP-13) ir Monrealio protokolo dėl ozoną ardančių medžiagų 36-ojoje konferencijoje (MOP-36) susitinka beveik 200 pasaulio valstybių atstovai. Šiame svarbiame tarptautiniame renginyje jie aptars ozono sluoksnio apsaugos ir klimato kaitos stabdymo klausimus bei tarsis dėl būtinų priemonių, padėsiančių efektyviau įgyvendinti Vienos konvencijos ir Monrealio protokolo tikslus.

Lietuvai šioje konferencijoje atstovauja Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėja Ingrida Varžgalienė.

Vienas iš sprendimų, kuriuos planuojama priimti jungtiniame COP-13 / MOP-36 susitikime, bus skirtas kovai su neteisėta prekyba Monrealio protokolu kontroliuojamomis medžiagomis. Taip pat ketinama spręsti problemas, susijusias su energetiškai neefektyvių produktų ir įrangos importu bei aptarti poreikį papildomai informacijai apie labai trumpaamžes medžiagas. Be to, planuojama diskutuoti apie kontroliuojamų medžiagų naudojimą kaip žaliavą bei tvarių priemonių diegimą, siekiant valdyti surinktus, recirkuliuotus ir regeneruotus halonus. Dėmesys bus skiriamas ir pasaulinio bei regioninio kontroliuojamų medžiagų atmosferos monitoringo stiprinimui. Taip pat bus svarstoma galimybė atidėti įsipareigojimų dėl perėjimo prie klimatui saugios vėsinimo ir šaldymo įrangos vykdymą tam tikroms šalių grupėms. Taip pat ketinama nagrinėti klimatui draugiškų alternatyvų dozuojamiesiems inhaliatoriams klausimus bei kitus su Monrealio protokolu susijusius aspektus.

MOP-36bus aptariami besivystančioms šalims kylantys iššūkiai dėl Monrealio protokolo Kigalio pakeitimo įgyvendinimo, nes artimiausiais metais šios valstybės turės atsisakyti hidrochlorfluorangliavandenilių naudojimo, sumažinti šiltnamio  efektą sukeliančių hidrofluorangliavandenilių gamybą ir naudojimą bei vykdyti kitus aplinkosauginius reikalavimus. 

Siekdamos apsaugoti ozono sluoksnį 28 šalys 1985 m. Vienoje pasirašė konvenciją dėl ozono sluoksnio apsaugos, o 1987 m. buvo pasirašytas Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Tai viena sėkmingiausiai įgyvendinamų tarptautinių sutarčių, kurią ratifikavo ir kurios įpareigojimų laikosi apie 200 pasaulio valstybių. 

2016 m. buvo priimtas Monrealio protokolo Kigalio pakeitimas, kuriuo siekiama pasauliniu mastu užtikrinti klimato apsaugą nuo didelio šiltėjimo potencialo šiltnamio efektą sukeliančių dujų – hidrofluorangliavandenilių poveikio. Įgyvendinant šį pakeitimą bus laipsniškai mažinama jų gamyba ir naudojimas. Nors šios medžiagos ozono sluoksnio neardo, tačiau jos yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kuriomis dažniausiai keičiamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos. 

Lietuva 1994 m. prisijungė  prie Vienos konvencijos ir Monrealio protokolo ir palaipsniui ratifikavo visus šio protokolo pakeitimus.  

Pasaulio valstybių vykdomi sprendimai ir veiksmai uždraudžiant gaminti ir naudoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas – efektyvus būdas apsaugoti ozono sluoksnį. Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad ozono sluoksnis atsistato. Tikimasi, kad Antarktidoje maždaug iki 2066 m. jis sugrįš į 1980 m. lygį.