Šilumos mazgų daugiabučiuose modernizavimui – 4 mln. eurų
Siekiant sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą, Energetikos ministerija siūlo spartinti šilumos punktų modernizavimą daugiabučiuose – tam ministerija siūlo skirti 4 mln. Eurų 2022 m. ir didinti finansavimo intensyvumą iki 70 proc.
„Maždaug penktadalis Lietuvos daugiabučių gyventojų šiandien permoka už šildymą dėl nusidėvėjusių šilumos punktų. Pasenę, nesureguliuoti šilumos mazgai daugiabučiuose – vienas ryškiausių energijos švaistymo pavyzdžių. Modernizavus šilumos punktą efektyviau ir tolygiau šildomi butai, taupoma energija, o gyventojų sąskaitas galima sumažinti apie 15 proc.“, – teigia energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Tikimasi, kad galimybė kompensuoti iki 70 proc. lėšų šilumos punktų renovacijai paskatins gyventojus aktyviau naudotis valstybės teikiama parama. Valstybės parama leistų gyventojų investicijoms į šilumos punktų modernizavimą atsipirkti per ketverius metus.
Kvietimus paramai gauti tikimasi paskelbti jau kitą mėnesį. Finansavimo prioritetą šiemet planuojama teikti daugiabučiams namams, kuriuose yra seni elevatoriniai arba neautomatizuoti šilumos punktai. Tokių punktų visoje Lietuvoje yra apie 5000.
Daugiabučiai namai yra pagrindiniai šiluminės energijos vartotojai, suvartojantys 75 proc. (apie 5 TWh) centralizuotai tiekiamos šiluminės energijos. Tuo tarpu Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų.
Pasenę šilumos punktai taip pat kelia rūpesčių ir šilumos tiekėjams tvarkant šildymo režimus, dėl ko kenčia šilumos tiekimo kokybė ir patikimumas. Birželio 1 d. įsigalios šios problemos sprendimui Energetikos ministerijos teiktos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios leis šilumos tiekėjams prižiūrėti šilumos punktus ir įgyvendinti jų atnaujinimo projektus.
Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas remiamas vykdant Klimato kaitos programą.
Ši priemonė yra taip pat vienas kompleksinių sprendimų, kuriais Vyriausybė siekia sumažinti energijos kainų augimą gyventojams.
Pastatų atnaujinimas kompleksiškai juos renovuojant yra ypač svarbi energijos efektyvumo didinimo priemonė, tačiau Lietuvos ilgalaikėje renovacijos strategijoje yra siūloma ir dalinė renovacija, t.y. daugiabučiuose namuose vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų, ypač šilumos punktų, modernizavimas, dar vadinamas mažąją renovacija. Įgyvendinant mažosios renovacijos priemonę, planuojama kasmet atnaujinti apie 250 šilumos punktų ir sutaupyti 10 GWh energijos.