Šiandien minima Pasaulinė vandens diena

Kovo 22 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena, kurios tikslas – skatinti kiekvieno sąmoningą požiūrį į didžiulę vandens svarbą!

Apie 70% mūsų planetos paviršiaus dengia vanduo, todėl dažnai Žemė vadinama mėlynąja planeta.

Apie 97% viso vandens Žemėje yra jūrose ir vandenynuose,  likę 3% – gėlo vandens ištekliai. Tačiau ir šie – ne visi prieinami kasdieniam žmogaus vartojimui ir poreikiams: apie du trečdalius (apie 2%) gėlo vandens sušalęs, sukauptas ledynuose, sniegynuose. Tik trečdalį (apie 1%) gėlo vandens atsargų sudaro požeminis vanduo. Mažiausia gėlo vandens dalis yra sukaupta upėse, ežeruose, atmosferoje ir gyvuosiuose organizmuose. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 74% pasaulio gyventojų (5,8 mlrd. žmonių) naudojasi valomo ir prižiūrimo geriamo vandens sistema, o beveik 2 mlrd. pasaulio žmonių (apie 25%) neturi galimybės gauti švaraus geriamo vandens.

Kaip pagrindines teršiančias medžiagas geriamajame vandenyje PSO išskiria arseną, fluoro junginius, nitratus, pesticidus, tačiau pastaruoju metu auga ir visuomenės susirūpinimas dėl farmacinių medžiagų, perfluorintų junginių ir mikroplastiko dalelių geriamajame vandenyje.

Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur gyventojai naudojasi požeminio vandens ištekliais. Apie  82% šalies gyventojų naudoja centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį. Tačiau ne visos ES ar pasaulio šalys turi galimybę naudoti požeminį vandenį: naudojamas daugiau valymo reikalaujantis paviršinis, kritulių vanduo, o Afrikoje iki vandens telkinių (nebūtinai švaraus vandens) žmonės priversti eiti ilgus atstumus. 

Europos aplinkos agentūros duomenimis, apie 75% požeminio vandens Europoje yra geros cheminės būklės, apie 44% paviršinio vandens telkinių yra geros arba labai geros ekologinės būklės, tačiau net 75-96% jūrų akvatorijų nesiekia geros būklės (dėl taršos cheminėmis medžiagomis, maistmedžiagėmis, šiukšlėmis ir povandeninio triukšmo).

2014-2019 m. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje geros ekologinės būklės neatitinka 63% upių, 64% ežerų, Kuršių marios ir Baltijos jūros priekrantės vandenys. Geros cheminės būklės (dėl sunkiųjų metalų, ftalatų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, perfluoroktansulfonrūgšties, tributilalavo koncentracijų vandenyje, gyvsidabrio ir bromintų difenileterių biotoje) neatitiko 5% visų vandens telkinių: 47 upės, 8 ežerai, Kuršių marios ir Baltijos jūros priekrantės vandenys.

Parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos aplinkos agentūros, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciją. Parengė Aplinkos apsaugos agentūra