S. Gentvilas COP27: Europa gali pasiūlyti pasauliui patirtį ir technologijas kovai su klimato kaita
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas dalyvauja Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP27 Egipte, kur su kitų šalių vadovais diskutuoja apie atsinaujinančios energetikos technologijas ir svarsto, ką Europa gali pasiūlyti Afrikos valstybėms, Arabų šalims šylančio klimato fone.
„Reikia pasiekti, kad pasaulis sektų Europos pavyzdžiu. Visus svarbiausius susitarimus esame pasiekę jau Glazge. Europa ne tik 55 proc. sumažins šiltnamio dujų išmetimus iki 2030 m., bet ir likęs pasaulis tai padarys. JAV pasiektas susitarimas – Infliacijos mažinimo aktas – numato, kaip JAV ŠESD išmetimai bus mažinami 40 proc. Diskusijos per metus pasislinko gana toli. Tačiau ne visos šalys patikslino savo įsipareigojimus ir numatė finansavimą, baudas ar draudimus.
Už 10-15 metų virš milijardo gyventojų gyvens teritorijose, kur bus neįmanoma gyventi dėl karščio arba perteklinės drėgmės, ir jie turės kraustytis. Tai Afrika, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kinija, kurioje šiemet kai kuriuose miestuose 70 dienų temperatūra buvo didesnė nei 40 laipsnių. Matėme rekordines sausras Europoje, trečdalis Pakistano teritorijos buvo užlieta“, – antradienį tiesiogiai iš Egipte vykstančios konferencijos „Žinių radijui“ kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Mažiausi teršėjai yra labiausiai pažeidžiami ir labiausiai kenčia nuo klimato kaitos. Turtingasis pasaulis išmeta didžiausias emisijas, o taifūnai, sausros, derliaus netektys vyksta neturtinguose kraštuose. Todėl aplinkos ministras pabrėžė, kad šioje konferencijoje be galo svarbu apsispręsti, kaip turtingasis pasaulis prisidės prie neturtingų šalių prisitaikymo prie klimato kaitos. Šiam tikslui susitarta kasmet skirti apie 100 mlrd. dolerių.
Vienas iš projektų, dėl kurio tariamasi – investuoti 3 mlrd. dolerių į palydovinę ankstyvo perspėjimo apie stichines nelaimes, audras, liūtis, sausras sistemą. Ji ypač svarbi pietų kraštams, nes padėtų joms pasiruošti šioms stichijoms.
COP27 bus daug kalbama apie tai, kaip sukurti rėmimo mechanizmus šalis, kuriose jau vyksta klimato kaita. Vienas iš finansavimo šaltinių labiausiai nuo klimato kaitos kenčiančioms valstybėms – papildomi naftos ir dujų mokesčiai jų gavybos įmonėms, kurių pelnai energetinės krizės metu stipriai išaugo.
Simono Gentvilo teigimu, Lietuvos interesas yra, kad pasaulis susitvarkytų, o Lietuva, kaip jau besitvarkanti ir sprendimus turinti valstybė, pasiūlytų ir žinias, ir technologijas. „Šiandien konferencijoje mes diskutuosime apie žaliąjį vandenilį, saulės energetiką, baterijų kaupiklius ir kitas atsinaujinančios energetikos technologijas. Kalbėsime, kokius sprendimus mes galime pasiūlyti Afrikos valstybėms, Arabų šalims“, – sakė Lietuvos aplinkos ministras.