Pristatytas atnaujinto Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas
Pirmadienį Aplinkos ministerija kartu su Energetikos ministerija socialiniams partneriams, visuomenei, pilietinėms organizacijoms pristatė atnaujinamą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKSVP) ir šio plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitą.
Europos Komisija 2023 m. gruodžio mėn. pateikė 19 rekomendacijų atnaujinamo NEKSVP projektui, palankiai vertindama ambicingus Lietuvos tikslus plėsti atsinaujinančią energetiką ir naikinti subsidijas iškastiniam kurui. Šiuo metu Lietuva ne tik pasiekia, bet ir viršija atsinaujinančios energetikos ir energijos efektyvumo tikslus, taip pat tikslą – iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 21 proc. – pavyks pasiekti. Be to, mūsų šalis taip pat buvo įvertinta už glaudų bendradarbiavimą su visuomene ir socialiniais partneriais.
Susitikimo metu aptartas NEKSVP atnaujinimo procesas bei tolimesni etapai, pristatyti pagrindiniai energetikos sektoriaus ir dekarbonizacijos tikslai bei priemonės, apimančios transporto, žemės ūkio ir miškininkystės, pramonės, atliekų ir žiedinės ekonomikos, mažosios energetikos sektorius.
Renginyje ypatingas dėmesys skirtas NEKSVP strateginio pasekmių aplinkai vertinimui (SPAV).
Pagrindinis SPAV tikslas – įvertinti galimas plano pasekmes aplinkai, nustatyti veiksnius, galinčius turėti neigiamus padarinius. SPAV taip pat siekiama skatinti visuomenės informavimą ir dalyvavimą priimant sprendimus.
SPAV ataskaitoje išsamiai įvertintos galimos NEKSVP įgyvendinimo pasekmės įvairiems aplinkos komponentams, tokiems kaip paviršinis ir požeminis vanduo, aplinkos oras, klimatas ir jo kaita, biologinė įvairovė, kraštovaizdis, kultūros paveldas, dirvožemis ir kt. Vertinimas atliktas, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi tikslus bei NEKSVP priemonių suderinamumą su jais. SPAV išvados rodo, kad, įgyvendinus NEKSVP, įmanoma pasiekti ženklų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą.
NEKSVP priemonių įgyvendinimas prisidės prie vandens telkinių būklės gerinimo, mažinant taršą dėl iškastinio kuro naudojimo mažinimo. Pavyzdžiui, iškastinio kuro mažesnis vartojimas leistų sumažinti požeminio ir paviršinio vandens taršą, dėl mažiau taršaus transporto ir gamybos technologijų keitimo į efektyvesnes gerėtų oro būklė, o atliekų surinkimo ir rūšiavimo priemonės lemtų mažesnį vandens sunaudojimą ir užtikrintų pavojingų medžiagų išleidimo su nuotekomis prevenciją. Dauguma priemonių turės teigiamų pasekmių biologinei įvairovei, mažinant klimato kaitos poveikį ir stabdant bioįvairovės nykimą saugomose teritorijose, tačiau būtina detaliau įvertinti galimą poveikį planuojant atliekų infrastruktūros, vėjo jėgainių ir kitus infrastruktūros objektus.
Renginio įrašą galite peržiūrėti Aplinkos ministerijos YouTube portale, o susitikimo skaidres galite rasti čia.
Aplinkos ministerija primena, jog NEKSVP įgyvendina Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją bei Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę. NEKSVP atnaujinimas pradėtas 2021 metais aktyviai konsultuojantis su visuomene – sudarytos 8 darbo grupės iš daugiau nei 300 socialinių partnerių.
Šiuo metu atnaujinto NEKSVP projektas ir jo SPAV ataskaita yra pateikti viešajai konsultacijai. Su dokumentais susipažinti ir rasti daugiau informacijos galite Energetikos ministerijos interneto svetainėje ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. Pastabų iš visuomenės ir socialinių partnerių laukiame iki rugpjūčio 5 d.