Mokymuose savivaldybėms – prisitaikymo prie klimato kaitos svarba

Praėjusią savaitę Marijampolėje vyko prisitaikymo prie klimato pokyčių planų rengimo mokymai savivaldybių darbuotojams, kuriuos organizavo Aplinkos ministerija. Šis renginys organizuotas įgyvendinant projektą „ClimAdapt-LT“.

Savivaldybės turi imtis lyderystės  formuojant prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, nes būtent jos geriausiai supranta vietos specifiką, iššūkius ir galimybes, tačiau savivaldybių atstovai nėra pakankamai informuoti apie galimą žalą, kurią gali sukelti klimato kaita. Šie mokymai savivaldos darbuotojams suteikė praktinių ir teorinių žinių, kaip parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planus atsižvelgiant į unikalią kiekvienos savivaldybės situaciją.

„Kovodami su klimato kaita  turime stengtis tapti lyderiais ir būti pavydžiu kitiems, nepamirštant glaudaus bendradarbiavimo su aplinkinėmis savivaldybėmis, siekiant perimti geriausias praktikas. Drauge įsitraukę į šiuos svarbius procesus mes visi kartu galime veiksmingai sušvelninti klimato kaitos poveikį ir prisitaikyti prie ateities iššūkių. Tai ne tik šių dienų svarbi užduotis, bet ir atsakomybė“,  – sakė renginyje dalyvavęs aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.

Mokymuose savivaldybių darbuotojai buvo supažindinti su bendraisiais klimato kaitos aspektais: 2023 m. globaliu mastu buvo šilčiausi per stebėjimų istoriją ir prognozuojama, kad iki šio amžiaus pabaigos temperatūra pakils nuo 1,4 iki 4,4 ℃. Šis temperatūros pokytis pirmiausia priklausys nuo žmonių veiklos ir jos daromo poveikio klimatui intensyvumo.

Renginio dalyviams taip pat buvo pristatytos ir pagrindinės su klimato kaita susijusios rizikos Lietuvoje bei jų poveikis visuomenei. Pavyzdžiui, dėl ilgiau nei 3 paras trunkančių karščio bangų daugėja mirčių, Vilniuje su karščių bangomis siejamos 7 mirtys, o iki 2050 m. tokių mirčių atvejų skaičius gali išaugti iki 24 per metus. Taip pat dėl šylančio klimato daugėja alerginių reakcijų atvejų: Higienos instituto duomenimis, nuo 2001 m. sergamumas astma Lietuvoje padidėjo apie 3 kartus.

Besikeičiantis klimatas daro neigiamą poveikį paviršinių vandens telkinių kokybei, ilgėja ir intensyvėja sausringi laikotarpiai, neigiamai veikiantys vandens ir sausumos ekosistemas ir derlių, greičiau plinta invazinės rūšys. Be to, būtina didinti infrastruktūros atsparumą – dėl stiprių liūčių fiksuojami nuotekų sistemos sutrikimai, dažnesnės audros kelia grėsmę elektros perdavimo linijoms, nuo karščio aukštos įtampos elektros perdavimo linijų laidai nutįsta žemiau nei įprastai – tada gali įvykti elektros iškrova. Vasarą per karščius labai išauga elektros sąnaudos, dėl aukštos temperatūros įkaitęs kelio dangos paviršius deformuojasi. Vis dažnesnės ir stipresnės audros ir krušos gali stipriai apgadinti vėjo ir saulės jėgaines.

Deja, reikiamų veiksmų dažnai imamasi per vėlai. Todėl ypač svarbu tinkamai ruoštis savivaldybių lygiu – rengti prisitaikymo prie klimato kaitos bei atnaujinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, juos papildant klimato duomenimis.

Mokymų dalyviams pristatytos  projekto „ClimAdapt-LT“ veiklos ir jų rezultatai: sudarytos interaktyvios klimato pokyčių prognozės iki 2100 metų, parengtas Lietuvos savivaldybių jautrumo ir pažeidžiamumo vertinimas. Savivaldybių darbuotojai vertino, kokius pokyčius pastebi savo savivaldybėse.  

Taip pat renginyje buvo pristatytas pilotinis Klaipėdos miesto savivaldybės prisitaikymo prie klimato kaitos planas, jo rengimo procesas. Gerąja praktika dalinosi ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovė, kuri papasakojo apie jau taikomas prisitaikymo prie klimato pokyčių priemones: tikslingą augalų sodinimą, paviršinių nuotekų tinklų vystymą, vandens gertuvių stotelių tinklo plėtrą.

Pateikta informacija ir apie prisitaikymą prie klimato kaitos valdant vandens išteklius – supažindinta su Potvynių direktyva ir jos taikymu Lietuvoje, kaip vyksta potvynių rizikos vertinimas bei kaip priimant sprendimus galima pasitelkti įvairius interaktyvius įrankius (potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius).

Dalyviai buvo supažindinti su galimomis gamta grįstomis prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėmis miestuose: šešėlių zonų kūrimu, lietaus vandens sugavimu ir panaudojimu, žalių stogų poveikiu lietaus nuotekų kontrolei mieste, automobilių aikštelių su grunto tarpais įrengimu ir kt.

Kalbėta apie ekosisteminių paslaugų naudą, miesto želdynų svarbą, padedančią mažinti triukšmą, vėsinti aplinką, mažinti oro taršą, sugerti lietaus perteklių ir kt. Mokymų dalyviai supažindinti su esminiais sąnaudų-naudos analizės metodais, efektyviu jos atlikimu ir šio vertinimo nauda, padedančia nustatyti efektyviausias strategijas ir priemones. Panaudojus visas šias priemones ne tik padidėja bendruomenių, ekosistemų ir infrastruktūros atsparumas klimato kaitos padariniams, bet ir išsaugomi gamtos ištekliai, pagerėja žmonių sveikata, auga ūkio stabilumas, didėja socialinė gerovė.

Mokymai savivaldybių darbuotojams organizuojami įgyvendinant projektą „ClimAdapt-LT“, skirtą sustiprinti visuomenės ir regionų prisitaikymo prie klimato kaitos gebėjimus. Projektas finansuojamas iš 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos priemonės LT05-4-AM-TF „Sustiprėjęs savivaldybių planavimas prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių“.

Daugiau informacijos apie projektą ir jo rezultatus: https://klimatokaita.lt/prisitaikymas-prie-pokyciu/projektas-climadapt-lt/