Mokslininkų prognozės: kokią įtaką klimato kaita turės vandens kokybei ir prieinamumui Europoje?
Beveik 97 proc. Žemėje esančio vandens sudaro vandenynai, o jūros ir vandenynai drauge sudaro apie 71 proc. Žemės paviršiaus. Vanduo yra vienas svarbiausių elementų visiems gyviems organizmams. Neseniai Europos Sąjungos klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ paskelbė, kad klimato pokyčiai vandens prieinamumui ir kokybei ateityje turės didelę įtaką ir pateikia siūlymus, kaip prie šių pokyčių prisitaikyti.
Pasekmės jaučiamos visoje Europoje
Šiaurės Europos šalyse, tokiose kaip Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė, kai kuriose Vokietijos dalyse klimatas tapo drėgnesnis 10 - 40% lyginant su praėjusiu šimtmečiu, o piečiau esančiose šalyse – Ispanijoje, Portugalijoje, klimato sąlygos tapo sausesnės net 20%.
Klimato kaitos pasekmės jaučiamos ir Lietuvoje. Jau antrą vasarą iš eilės labai trūko lietaus. Šią vasarą pasiekta ir rekordiškai aukšta birželio temperatūra, o liepos mėnesio pradžioje paskelbta hidrologinė sausra. Nustatyta, kad iš 48 vandens matavimo stočių šalyje, 28-iose vandens lygis buvo žemesnis arba lygus žemiausiam vidutiniam daugiamečiam šiltojo laikotarpio vandens lygiui.
Didelę įtaką daro ir vandens naudojimo įpročiai
Europiečiai kasmet sunaudoja milijardus kubinių metrų vandens ne tik geriamajam vandeniui, bet ir žemės ūkiui, gamybai, šildymui, turizmui ir kitiems paslaugų sektoriams. Turint daugybę ežerų, upių ir požeminio vandens, vandens tiekimas Europoje gali atrodyti beribis. Tačiau nuolatinis gyventojų skaičiaus augimas, urbanizacija, tarša ir klimato kaitos padariniai jau dabar sukelia vandens tiekimo bei kokybės išsaugojimo problemų pietinėje Europos dalyje.
Vandens trūkumas jaučiamas visame pasaulyje, jį patiria ir 100 mln. europiečių. Europos Aplinkos Agentūra skaičiuoja, kad maždaug trečdalis ES teritorijos nuolat ar laikinai patiria vandens trūkumą. Gausiai drėkinami žemėnaudos plotai, salos Pietų Europoje, kurios yra mėgstamos turistų, taip pat didelės miestų aglomeracijos yra laikomos problematiškiausiomis vietomis. Manoma, kad dėl klimato kaitos vandens trūkumas ateityje didės.
2018-ųjų duomenimis, pagerėjus vandens naudojimo efektyvumui ir vandentiekio tvarkymui, nuo 1990-ųjų vandens gavyba Europoje sumažėjo 19 proc. Tačiau apie 80 proc. Europos gėlo vandens (geriamojo ir kitokios paskirties) gaunama iš upių ir požeminio vandens, todėl šie šaltiniai yra ypač pažeidžiami dėl per didelio eksploatavimo, taršos ir klimato pokyčių keliamų grėsmių. ES vandens politika skatina valstybes nares įgyvendinti efektyvesnes vandens valdymo priemones, ypač susijusias su vandens kainų politika, visuomenės informavimu, vandens panaudojimo efektyvumą skatinančių technologijų diegimu, vandens taupymo prietaisais ir pan. Be to, vandens taupymas padeda taupyti ir kitus išteklius bei tausoti gamtą.
Vandentvarkos problemoms spręsti – Europos mokslininkų sprendimas
„Copernicus“, bendradarbiaudama su Švedijos hidrologijos ir meteorologijos institutu pastaruosius keletą metų kuria eksploatacines paslaugas vandens sektoriui, kurios leidžia sprendimų priėmėjams greičiau ir efektyviau prisitaikyti prie gresiančių klimato iššūkių.
Šia paslauga siekiama padidinti vandens sektoriaus (vandens paskirstymo, potvynių valdymo, ekologinės būklės, pramoninio vandens naudojimo srityse) atsparumą klimato kaitai. Ji siūlo interaktyvią interneto programą su patobulintais duomenimis, gairėmis ir praktiniais pavyzdžiais visiems už vandens sektorių atsakingiems sprendimų priėmėjams Europoje. Siekiama pagreitinti prisitaikymo prie klimato pokyčių procesą naudojant sezonines prognozes ir klimato poveikio rodiklius.
„Paslauga veikia dviem lygiais: pirmiausia, mes teikiame vandens išteklių ateities prognozes pagal skirtingus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo scenarijus. Taip pat sudarome kintamųjų, tokių kaip upės tėkmė ir dirvožemio drėgmė, svyravimo prognozes ateinantiems mėnesiams. Tai puiki pagalba tiems, kurie valdo vandens išteklius ir projektuoja infrastruktūrą vandens sektoriuje“, – sakė Švedijos hidrologijos ir meteorologijos instituto hidrologinių tyrimų skyriaus vadovas.
Ekstremalių reiškinių daugės
„Copernicus“ prognozuoja, kad tose vietose, kuriose drėgmės lygis didės, gali padidėti ir potvynių rizika, o tuo pačiu ir patiriama žala.
„Net ir esant ilgalaikėms vandens prognozėms, krituliai, dirvožemio drėgmė ir upių potvyniai kiekvienais metais gali skirtis. Ekstremalių reiškinių, tokių kaip staigūs potvyniai ar sausra, gali daugėti“, – sakė „Copernicus“ pranešime cituojamas sektorių informacinės sistemos vadybininkas Carlo Buontempo.
„Copernicus“ duomenimis, per ateinantį šimtmetį pasikeis ir laikas kai gali iškristi sniegas. Prognozuojama, kad didžiausias sniego tirpsmas įvyks anksčiau, todėl vasaros mėnesiais upių vandeningumas sumažės. Pavyzdžiui, Guadalfeo upės baseinas, esantis pietų Ispanijoje, priklauso nuo sniego tirpimo, kuris dažniausiai būna žiemą ir pavasarį. Remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, ateityje sniego vandens tūris turėtų sumažėti, o tai turės įtakos vandens tiekimui hidroenergijai, drėkinimui ir žmonių vartojimui.
Klimato kaitos įtaka geriamam vandeniui
„Copernicus“ pranešime pažymima, kad klimato pokyčiai taip pat gali turėti įtakos geriamojo vandens kokybei. Visoje Europoje, ypač vasaros metu, kylanti vandens temperatūra , turės įtakos vandens rūgštingumui, patogenų kaupimuisi ir tam tikrų junginių toksiškumui.
Kylanti vandens temperatūra taip pat keičia vandens bioįvairovę ir turi įtakos dumblių žydėjimui. Per daug įšilus ežerų vandeniui, gaišta žuvys, plinta parazitinės ligos, neigiamai veikiama visa ežero ekosistema.
„Įkaitus vandens temperatūrai augalija smarkiai suveši – vanduo pražysta. Šviesiu paros metu dumbliai gamina deguonį, o naktį patys jį sunaudoja. Be to, šiltame vandenyje deguonis tirpsta lėčiau nei vėsiame. Pradeda trūkti deguonies ir seklesniuose, dumblėjančiuose ežeruose ima dusti žuvys“, – aiškino Lietuvos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys.
Geriamojo vandens kokybė Lietuvoje – išskirtinai gera
Nors Europoje ir visame pasaulyje geriamojo vandens problema tampa vis ryškesnė – didėjant žmonių skaičiui vis labiau jaučiamas ir geriamojo vandens stygius, Lietuvoje šios problemos nėra, nes jo turime užtektinai ir geros kokybės. Taip yra todėl, kad Lietuvoje žemės gelmėse glūdi didžiuliai požeminio vandens klodai.
Kaip paaiškinama Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciniame leidinyje, viešajam geriamojo vandens tiekimui naudojamas giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo, kuriam aplinkos tarša didelės įtakos neturi, todėl mikrobiologinės šio vandens savybės yra geros. Daugumoje Lietuvos vietovių tiekiamas geriamas vanduo yra saugus, išskyrus šiaurės vakarinę Lietuvos dalį (Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Plungės, Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Kelmės r.), kur požeminiame vandenyje viršijama fluoridų koncentracija gali sukelti tam tikrus vartotojų sveikatos sutrikimus. Tačiau pažymima, kad sprendžiant šią problemą minėtose vietose pastatyti arba dar statomi fluoro šalinimo įrenginiai. Gerti nevirintą vandenį iš čiaupo rizikinga tuomet, kai vanduo tiekiamas viešai iš smulkiųjų vandenviečių, ar iš privačių šulinių, kurių vandens kokybė nėra reguliariai tikrinama.
Informaciniai šaltiniai:
https://www.eea.europa.eu/signals/signals-2018-content-list/articles/water-use-in-europe-2014
https://vmvt.lt/sites/default/files/knygele_vandens_kokybe_0.pdf