Lietuvos ekonomikos žalioji transformacija – jokio pasiteisinimo delsti

Nėra jokio pasiteisinimo nevykdyti Lietuvos ekonomikos žaliosios transformacijos, teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, trečiadienį susitikus Aplinkos ir Finansų ministerijų darbo grupei, įkurtai siekiant mokestinės aplinkos transformacijos pagal Žaliąjį kursą.

Ministras visuomenei pristatė išsamią apžvalgą, kaip įgyvendinti ekonomikos atsigavimo ir darbo vietų kūrimo strategiją pagal Žaliąjį kursą, racionaliai patobulinant mokestinę aplinką. Aplinkos ministerijos vertinimu, dėl pokyčių vienam šalies gyventojui tektų iki 2100 eurų investicijų. Pagal siūlomą planą, Lietuvoje numatoma sukurti daugiau nei 21 tūkst. darbo vietų, per ateinantį dešimtmetį išmetamų šiltnamio dujų kiekį sumažinti bent 30 proc., o sąvartynuose pašalinti ne daugiau kaip 5 proc. atliekų. Mūsų buitis ir verslas būtų aprūpinami tik žaliąja energija ir šiluma.

Pasak Simono Gentvilo, peržiūrėjus mokesčius, sutaupytos ir papildomai surinktos lėšos turi būti naudojamos tikslingai – žaliajai transformacijai stiprinti ir labiausiai pažeidžiamų gyventojų mokestinei naštai mažinti. „Už taršą sumokame visi – tiesiogiai ar netiesiogiai. Pusė Lietuvos gyvena teritorijose, kuriose tarša kietosiomis dalelėmis viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą lygį. Oro tarša Lietuvoje  2018 metais pareikalavo 2,8 tūkst. žmonių priešlaikinių mirčių. Užterštumu kietosiomis dalelėmis Vilnius lenkia Paryžių“, – sakė aplinkos ministras.

Simonas Gentvilas pažymėjo, kad dabartinė mokestinė aplinka ne tik nepadeda kovoti su tarša, bet ir sekina valstybės biudžetą. „Dėl iškastinio kuro lengvatų prarandame daugiau 120 mln. eurų biudžeto lėšų kasmet. Apskritai priklausomybė nuo energijos produktų importo kasmet Lietuvai kainuoja apie 2,5 mlrd. eurų“, – sakė ministras.

Šiems reguliavimo trūkumams suvaldyti 2021-2030 m. numatoma daugiau kaip 5,7 mlrd. eurų paramos žaliosioms investicijoms. Ministro žodžiais, vienam šalies gyventojui tektų 2100 eurų investicijų.

Trečiadienį darbą pradėjusi darbo grupė peržiūrės mokestinius instrumentus transporto ir šildymo sektoriuje – akcizų iškastiniam kurui lengvatas, akcizų struktūrą ir apmokestinimą pagal anglies dioksidą. Be to, nagrinės aplinkosauginius mokesčius – už vandens išteklių naudojimą, aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, taršą iš stacionarių taršos šaltinių, organinius tirpiklius naudojančių įrenginių eksploatavimą.

Vyriausybė yra nutarusi panaikinti visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakyti anglių bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje.

„Mūsų sprendimai itin priklausys nuo Europos Komisijos sprendimų. Juolab kad šiandien pati Komisija pristato 12 teisės aktų, skirtų Žaliajam kursui“,– sakė aplinkos ministras.

Žaliajai šalies pertvarkai skirtą išsamų forumą Aplinkos ministerija numato sukviesti rugsėjo mėnesį.