Klimato savaitė 2024: renginiai visoje Lietuvoje
Lietuvoje praūžė Aplinkos ministerijos inicijuota šeštoji Klimato savaitė, kurios metu buvo atkreipiamas visuomenės dėmesys į klimato kaitos iššūkius ir skatinami žalieji sprendimai kasdienybėje. Spalio 21–27 dienomis įvyko daugiau nei 180 renginių – nuo edukacinių seminarų, konferencijų iki diskusijų ir kūrybinių dirbtuvių bei performansų. Tai rekordinis skaičius, pranokęs pernykštį, kai renginių buvo apie 150.
„Klimato savaitė šiemet yra kaip niekada gausi renginių, kuriais siekiame ne tik atkreipti dėmesį į klimato kaitos iššūkius, bet ir skatinti veiksmus, galinčius padaryti realią įtaką. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie žaliojo pokyčio, o šie renginiai suteikia erdvę diskutuoti, mokytis ir kartu ieškoti sprendimų“, – pažymi aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Klimato savaitės renginiais siekta įkvėpti visuomenę prisidėti prie kovos su klimato kaita, atvirai kalbėti apie iššūkius ir galimybes ją švelninti bei diskutuoti, kaip prie jos prisitaikyti ir didinti atsparumą.
Šiais metais atviri visuomenei ir vidiniai institucijų, bendruomenių renginiai vyko net 34 Lietuvos savivaldybėse. Iš jų aktyviausios – Šilutės rajono, Vilniaus miesto, Klaipėdos miesto, Mažeikių rajono, Tauragės rajono savivaldybės.
Spalio 25 d. Aplinkos ministerija kartu su Vilniaus universiteto Klimato kaitos grupe kvietė dalyvauti jau trečiojoje „Klimatosaugos briaunų“ konferencijoje. Ši konferencija suvienyjo klimato apsaugos entuziastus, mokslininkus, politikus bei visuomenės atstovus suteikdama galimybę dalintis žiniomis, patirtimi ir naujomis idėjomis. Renginio metu buvo gvildenamos tiek tradicinės klimato kaitos temos, tiek netikėti ir kartais provokuojantys aspektai, kurie skatins platesnį supratimą apie klimatosaugos iššūkius.
Valstybinių miškų urėdija Klimato savaitės metu organizavo dvi iniciatyvas – spalio 22 d. vyko edukacija Dubravos miške „Miškų inventorizacija ir ŠESD apskaita klimato kaitos kontekste“, o spalio 23 d. – nuotolinis seminaras „Žaliasis kursas ir tas baisus žodis – dekarbonizacija, kur einame ir kaip mums sekasi?“.
Dvi paskaitas-diskusijas organizavo ir Lietuvos bankas. Spalio 23 d. vyko paskaita „Kaip ekonomistai mąsto apie gamtą?“, kurioje dalyviai sužinojo apie sudėtingus gamtos ir ekonomikos ryšius bei rizikas, kurias ekonomikai ir finansų sistemai kelia biologinės įvairovės nykimas, ekosistemų žlugimas ir kiti aplinkos pokyčiai. Spalio 24-ąją – „Kodėl Lietuvos bankui rūpi klimato kaita?“. Joje buvo kalbama, kokias rizikas Lietuvos ekonomikai ir finansų sektoriui kelia klimato kaita ir kaip Lietuvos bankas siekia užtikrinti Lietuvos finansų sektoriaus atsparumą su klimato kaita susijusiems iššūkiams.
Spalio 23 d. Klaipėdos valstybinė kolegija organizavo konferenciją „Klimatas ir žmonės – ar sėdėsime po ąžuolais po 20 metų?“. Jos metu ne tik diskutuota apie klimato kaitos problemas, bet ir susipažinta su mažataršėmis transporto priemonėmis.
Spalio 24-ąją, Tarptautinę kovos su klimato kaita dieną, taip pat kviesta pasitikrinti žinias Nacionaliniame aplinkosaugos egzamine. Buvo galima sužinoti daug naujienų apie klimato kaitą, žiedinę ekonomiką, atliekų rūšiavimą, energetiką bei gyvąją gamtą. Daugiau informacijos apie egzaminą galite rasti čia.
Spalio 24 d. 10 val. taip pat vyko Saulėtekio Tech parko konferencija „Žalios svajonės niūrioje realybėje“, kurioje buvo kalbinami klimatologai, verslininkai, duomenų analitikai, aptariamos patirtys apie klimato pokyčius, žmonių daroma įtaka bei įžvalgos, kaip naujos technologijos gali paveikti klimatą ateityje ir mažinti atotrūkį tarp mūsų žaliųjų siekių ir realybės. Daugiau informacijos apie renginį čia.
Spalio 24 d. 18 val. vyks „Active Youth“ vyko instituto organizuota diskusija „Žalią ateitį kuriame kartu – pažintis, diskusijos, veiksmai“. Į šią diskusiją kviestas jaunimas, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai ieškoti efektyvių ir patrauklių jaunimo įtraukimo būdų. Daugiau informacijos apie diskusiją čia.
Spalio 27-ąją prie Energetikos ir technikos muziejaus veikė Klimato muziejus, kurio lankytojai buvo kviečiami ne tik pamatyti, bet ir patirti klimato kaitą. Klimato muziejaus lankytojai galėjo pajausti, ką reiškia būti 50 °C karštyje bei sužinoti ar ūkininkystė persikels į kosmosą. Daugiau informacijos apie klimato muziejų galite rasti čia.
Daugybė visuomenei atvirų renginių vyko ir Tauragėje: knygų mainytuvės, atvirų durų dienos „Šilumos tinkluose“ bei „Tauragės vandenyse“, organizuota ekskursija į ekologišką ūkį, vyko STEAM edukacijos, instaliacijos bei menininkės Monikos Dirsytės performansas „CO2“. Jo metu žiūrovai 6 valandas turėjo galimybę kontroliuoti deguonies kiekį dėžėje, tarsi simboliškai valdydami visos planetos gyvybingumą. Daugiau informacijos apie Tauragėje vykusius renginius galite rasti čia.
Be įvairių atvirų visuomenei savivaldybėse vykusių tvarumo renginių, diskusijų, protmūšių klimato kaitos tema šiemet itin aktyviai organizuoti ir vidiniai bendruomenių renginiai. Švietimo institucijos, jaunimo centrai, bibliotekos ir kitos bendruomenės būrėsi bendrai veiklai – rengė viktorinas, filmų peržiūras, integruotas pamokas, medžių sodinimo akcijas, parodas bei eksperimentus, padedančius labiau suprasti klimato kaitos procesus.