Jungtinių Tautų konferencijoje Lietuva pabrėžė galimybę atsisakyti vienkartinių plastikinių gaminių
Kolumbijoje vykstančioje Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (COP 16) pasaulio valstybių aplinkos ministrai diskutavo dėl tarptautinio teisiškai privalomo instrumento, skirto plastiko taršai mažinti rengimo.
JT Aplinkos asamblėja 2022 m. nusprendė iki 2024 m. parengti tarptautinį teisiškai privalomą instrumentą, kadangi atskirų valstybių ar regionų pastangų nebepakanka. Šių metų pabaigoje Korėjos Respublikoje vyksiančiame susitikime bus siekiama susitarti dėl galutinio šio dokumento teksto.
„Plastiko taršą sukelia ne pats plastikas, o netinkama tam tikrų plastikinių gaminių gamyba, naudojimas ar šalinimas. Šią problemą galima spręsti atsisakant vienkartinių plastikinių gaminių, kuriems jau yra tvarių alternatyvų, o kitiems plastikiniams gaminiams nustatyti gamybos apribojimus“, – palaikydamas iniciatyvą dėl šio susitarimo kalbėjo aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Anot viceministro, būtina pasirūpinti, kad ne tik Europos Sąjungoje, bet visame pasaulyje nauji plastikiniai gaminiai būtų kuriami be toksiškų cheminių medžiagų. Tai ypač svarbu kalbant apie gaminius vaikams ir maistui skirtas pakuotes.
K. Šetkus, remdamasis Lietuvos patirtimi, konferencijoje teigė, kad geriausiai tvarkomos atliekos, kurioms taikoma išplėstinė gamintojo atsakomybė. Todėl tokios atsakomybės taikymas turėtų būti privalomas.
„Puikus Lietuvos pavyzdys – gėrimų PET butelių užstato sistema. Daugelyje Europos valstybių, kur taikoma tokia sistema, surenkama apie 86 proc. butelių, o mūsų šalyje šis rodiklis siekia net 92 proc.“, – sakė aplinkos viceministras.
Susitarime, kurio derybų eiga aptarta ir COP 16, siekiama užkirsti kelią taršai plastiku (įskaitant vandenų ekosistemas), apsaugoti žmonių sveikatą, gyvūnų gerovę, biologinę įvairovę, apsaugoti aplinką nuo neigiamo poveikio skatinant tvarumą ir žiedinę ekonomiką, įgyvendinti bendros atsakomybės principus, skatinti nacionalinio lygmens priemonių įgyvendinimą pagal nustatytus prioritetus, numatyti finansavimo mechanizmus pokyčiams įgyvendinti.
Per mažiau nei 20 metų plastiko gamyba ir plastiko atliekų susidarymas padvigubėjo. Daug plastiko atliekų pasaulyje vis dar išmetama nereguliuojamuose sąvartynuose, atvirai deginama arba patenka į aplinką. JT aplinkos programos atliktoje analizėje ir EBPO parengtoje ataskaitoje teigiama, kad plastiko tarša kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. EBPO vertinimu, nepriėmus jokių politinių sprendimų plastiko taršai mažinti, iki 2040 m. plastiko naudojimas išaugtų dar 70 proc. palyginti su 2020 m.