Išleistas dvidešimtasis Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) šiltnamio efektą sukeliančių dujų biuletenis
Mūsų planetos atmosferos sudėtyje (atmetus joje esančius vandens garus) vyrauja azotas (~78,1 %) ir deguonis (~20,9 %). Dar ~0,9 % sudaro argono dujos. Likusią mažą dalį sudaro daugiausia šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Nors šių dujų kiekis yra mažas, jų poveikis atmosferai yra didžiulis, nes skirtingos dujos nevienodai prisideda prie šilumos išlaikymo atmosferoje (pvz., viena metano dalis turi poveikį, tolygų 25 anglies dioksido dalims). Be to, šiltnamio dujų koncentracija mūsų atmosferoje nuolat auga.
Paskutinį kartą panaši CO₂ (anglies dioksido) koncentracija Žemėje buvo prieš 3–5 milijonus metų, kai temperatūra buvo 2–3 °C aukštesnė, o jūros lygis – 10–20 metrų aukštesnis nei dabar.
Vidutinė CO₂ koncentracija žemės paviršiuje pasiekė 420 milijonųjų dalių (ppm), tai yra 150 % daugiau nei priešindustriniu laikotarpiu (iki 1750 metų, kai buvo 280 ppm).
Metano koncentracija padidėjo iki 1934 dalių milijarde (ppb), tai yra 265 % daugiau nei priešindustriniu laikotarpiu (kai buvo 730 ppb).
Azoto oksido kiekis pasiekė 336,9 dalies milijarde (ppb), tai yra 125 % daugiau nei priešindustriniu laikotarpiu (kai buvo 270 ppb).
Kol šiltnamio dujų emisijos išlieka aukštos, globali temperatūra ir toliau kils. Žinoma, kad metanas atmosferoje suyra (ar būna sunaudojamas įvairių procesų metu) per ~10 metų, o didelė dalis anglies dioksido išlieka keletą dešimtmečių. Net jei šiltnamio dujų emisijos pasauliniu mastu būtų staiga sumažintos iki nulio, šiltėjimas dar kurį laiką tęstųsi, tačiau per kelis dešimtmečius Žemės atmosfera galėtų beveik sugrįžti į natūralią būseną.
Daugiau informacijos (anglų k.) rasite Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) biuletenyje: WMO Greenhouse Gas Bulletin No. 20