EK kviečia teikti pasiūlymus Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimo priemonei – Nacionalinio gamtos atkūrimo plano formai
Europos Komisija kartu su Europos aplinkos agentūra, taip pat konsultuodamasi su ES valstybių narių ir kitais ekspertais, parengė ir teikia derinti Nacionalinio gamtos atkūrimo plano (NAP) formą. Šis dokumentas bus ES Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinamasis teisės aktas, privalomas visoms ES valstybėms narėms.
2024 m. rugpjūčio 19 d. įsigaliojęs ES Gamtos atkūrimo reglamentas įpareigoja ES valstybes nares iki 2026 m. rugsėjo 1 d. parengti NAP projektus, kuriuose būtų nurodyta, kaip šalys sieks Reglamente nustatytų gamtos atkūrimo tikslų iki 2030 m., taip pat iki 2040 m. ir 2050 m. Galutiniai NAP turėtų būti patvirtinti preliminariai 2027 m. antrą pusmetį.
Lietuvoje NAP projekto rengimą koordinuoja Aplinkos ministerija.
Aplinkos ministerija informuoja, kad pastabas ir pasiūlymus ES Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinamajam teisės aktui ir NAP formai galima teikti iki š. m. vasario 7 d. per Europos Komisijos „Have your say“ viešųjų konsultacijų platformą, kurią galima rasti čia.
NAP forma leis valstybėms narėms lengviau ir efektyviau planuoti, kaip įgyvendinti Reglamento nuostatas, pateikti visą svarbiausią informaciją ir duomenis struktūruotai ir nuosekliai. Bendra NAP forma taip pat yra aiški ir atvira planavimo priemonė, suteikianti galimybę institucijoms ir suinteresuotoms šalims gauti informaciją apie planuojamas atkūrimo priemones ir prireikus dalyvauti jose. Bendra NAP forma palengvins skirtingų ES valstybių narių NAP palyginimą bei leis lengviau įvertinti jų indėlį siekiant ES tikslų.
Informacija apie Gamtos atkūrimo reglamentą
ES Gamtos atkūrimo reglamente numatoma, kad iki 2030 m. atkūrimo priemonės turės būti taikomos bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų ploto, o iki 2050 m. – visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti.
Šiame teisės akte taip pat numatomi ir specifiniai gamtos atkūrimo kiekybiniai tikslai sausumos, pakrančių ir gėlo vandens, jūrų ekosistemų, buveinių rūšių būklei gerinti, miestų žaliųjų erdvių plotui padidinti, kliūtims paviršiniuose vandens telkiniuose pašalinti ir apdulkintojų populiacijų mažėjimui stabdyti, miškų ir žemės ūkio ekosistemų būklei gerinti, pasodinamų medžių skaičiui didinti.
Šie tikslai prisidėtų prie prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo, ES tarptautinių įsipareigojimų dėl biologinės įvairovės nykimo stabdymo vykdymo, papildytų ES Buveinių, Paukščių, Vandens pagrindų ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvų įgyvendinimo pastangas.