Bearimio ūkininkavimo lauko dienoje Pašiliuose (Aukštaitijoje)
Lietuvoje ūkininkai, ieškodami racionaliausių žemės ūkio kultūrų auginimo sprendimų, neretai renkasi bearimį ūkininkavimą. Šių metų pasėlių deklaracijose būdu auginamų kultūrų plotai viršijo 1,4 mln. hektarų plotą ir sudarė apie 78 proc. visos dirbamos žemės. Nors bearimis būdas ūkininkauti yra patrauklus savo efektyvumu, tačiau jį įvaldyti yra nepaprasta – reikia sukaupti daug žinių, įgyti naujų įgūdžių, pakeisti mąstymą apie ūkininkavimą ir turėti kantrybės išlaukti taikomo metodo rezultatų.
Š. m. spalio 24 d. Pašiliuose, Panevėžio rajone, LIFE IP EnerLIT projekto ir Žemės ūkio ministerijos organizuotoje lauko dienoje, susirinko apie 90 ūkininkų ir besidominčių bearime žemdirbyste specialistų. Minėtame renginyje savo dešimtmete bearimio ūkininkavimo patirtimi dalinosi ūkininkai Romualdas ir Vilius Pilkauskai, o Lietuvos tausojamosios neariminės žemdirbystės asociacijos pirmininkas Tautvydas Beinoras entuziastingai perteikė mokslinių žinių ir praktinių įžvalgų simbiozę apie bearimio ūkininkavimo ir dirvožemio sveikatingumo sąsajas ir ilgalaikę ūkinę naudą.
Romualdas ir Vilius Pilkauskai ūkininkauja daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio naudmenų plote. Ūkyje naudojamos kelios sėjamosios, iš kurių viena yra juostinė, o kita tiesioginės sėjos. Sėjamosios panaudojamos eksperimentuojant su įvairiomis kultūromis ir atsižvelgiant į laukų dirvos struktūrą. Romualdas, pristatydamas savo patirtį pabrėžė, kad bearimio ūkininkavimo pradžia buvo sunki, ir nors pirmus dvejus metus nebuvo susidūręs su ypatingais sunkumais, tačiau trečiaisiais metais patyrė nemenką derliaus nuosmukį, dėl ko buvo kilę rimtų abejonių dėl pasirinkto bearimio ūkininkavimo tinkamumo. Pasikonsultuodamas su kitais bearimininkais ir peržiūrėjęs šimtus valandų trunkančią vaizdinę medžiagą apie Amerikoje, Anglijoje ir Ukrainoje taikomą bearimį ūkininkavimą, Romualdas ryžosi tęsti bearimį žemės ūkio augalų auginimą ir jau ketvirtais metais pastebėjo derliaus prieaugį. Žvelgdamas atgal, ūkininkas sako: „dirvai reikėjo pereiti transformaciją ir tai užtruko keletą metų, o dabar galime pasakyti, kad nepaisant sunkumų tikrai nebegrįšime prie plūgo“. Pastaraisiais metais lengvose dirvose, kurių našumo balai yra nuo 18 iki 38 balų, Romualdas gauna apie 5-6 tonas javų derlių. Romualdas, apibendrindamas savo patirtį įvardino, kad taikant bearimį ūkininkavimą labai sumažėjo cheminių trąšų poreikis, sumažėjo pesticidų naudojimas ir sumažėjo laiko sąnaudos darbų atlikimui.
Tautvydas Beinoras, kalbėdamas apie bearimį ūkininkavimą ir dirvoje vykstančius pokyčius pradedant taikyti tausojantį ūkininkavimą, rėmėsi kitų šalių mokslininkų tyrimais ir praktikų pastebėjimais. Savo turiningame pranešime Tautvydas įvardino 5 svarbiausius dirvožemio sveikatinimo principus: minimalus dirvos judinimas (sudarant galimybę atsikurti natūraliai dirvos struktūrai), nuolatinė dirvos paviršiaus danga (vegetacinė arba nevegetacinė), biologinės įvairovės didinimas (taikant daugianarę sėjomainą, dvinarius-trinarius pasėlius, daugiarūšius tarpinius augalus, posėlius, įsėlius ir panašiai), augalų įvairovės šaknyno svarba (kuo ilgesniau išlaikyti gyvus augalus dirvoje, ypač giliašaknius) ir gyvulių įveiklinimas laukuose („ganant“ gyvulius posėliniuose ir įsėliniuose laukuose). Užbaigdamas pranešimą T. Beinoras pabrėžė, kad dirvožemis yra svarbiausia gamybos priemonė, o grūdų maistingumas priklauso nuo to ar pilnaverčiame dirvožemyje auginamos kultūros.
Kita lauko diena planuojama kitų metų pavasarį Vilkaviškio rajone.