Azerbaidžane prasidedančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje – svarbūs klausimai dėl klimato kaitos
Pirmadienį Azerbaidžano sostinėje Baku prasidėjo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP29, kurioje bus kalbama apie Paryžiaus susitarimo veiksmų programą ir derybas dėl pirmojo bendros pažangos vertinimo sprendimų, priimtų pernai Dubajuje vykusioje COP28, įgyvendinimo.
Šios konferencijos antrojoje aukšto lygmens sesijoje, vyksiančioje lapkričio 18–22 d., dalyvaus ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jis taip pat kalbės ministrų apskrito stalo diskusijose ir iniciatyvų, skatinančių švarią energiją ir ambicingus klimato kaitos švelninimo sprendimus, renginiuose. Lapkričio 12–13 d. vyks valstybių vadovų sesija.
Lietuva kartu su visomis ES valstybėmis narėmis siekia, kad COP29 konferencijoje būtų suformuoti ambicingi ir subalansuoti įsipareigojimai dėl klimato tikslų – siekiama išlaikyti Paryžiaus susitarimo 1,5°C globalios temperatūros nepadidėjimo tikslą ir užtikrinti ilgalaikį planetos atsparumą neigiamiems klimato kaitos padariniams. Todėl būtina didinti pasaulinius klimato kaitos švelninimo užmojus ypač augančios ekonomikos šalyse. Tikimasi, kad šalys įsipareigos iki 2030 m. sustiprinti nacionalinius įsipareigojimus ir pateiks ilgalaikes strategijas klimato neutralumui pasiekti iki 2050 m.
Konferencijoje daug dėmesio bus skirta ir naujam po 2025 m. įsigaliosiančiam ilgalaikiam globaliam klimato finansavimo tikslui, pratęsiančiam kasmetinį 100 mlrd. JAV dolerių įsipareigojimą besivystančioms šalims kovos su klimato kaita priemonėms įgyvendinti. Bus siekiama sutarti dėl rodiklių, padėsiančių šalims įvertinti neišvengiamą klimato kaitos padarinių priemonių efektyvumą, taip pat patvirtinti mechanizmų, prisidedančių prie tarptautinės anglies dioksido rinkos, taisykles.
Lietuva kartu su Europos Sąjungos valstybėmis COP29 konferencijoje ketina prisijungti prie kelių klimato iniciatyvų. Viena jų – Globalios energijos kaupimo iniciatyva, kuria numatoma net šešis kartus padidinti energijos kaupimo pajėgumus, palyginti su 2022 m.
Taip pat Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis rems deklaraciją dėl vandens apsaugos, kuri skatina veiksmingą ir atsakingą vandens išteklių valdymą vykdant klimato kaitos priemones. Ši deklaracija numato būtinybę stiprinti vandens apsaugos priemones, kad būtų išsaugoti švaraus vandens ištekliai ateities kartoms. Ketinama dalyvauti iniciatyvoje, mažinsiančioje priklausomybę nuo anglies vartojimo nestatant naujų akmens anglies jėgainių bei naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.
COP29 konferencijos metu vyksta daug renginių ir diskusijų, skatinančių įvairias visuomenės grupes bendradarbiauti klimato politikos klausimais. Šalia pagrindinės konferencijos teritorijos yra įrengta vadinamoji žalioji zona, kurioje gausu paviljonų, reprezentuojančių įvairias šalis, nevyriausybines organizacijas bei tarptautines institucijas. Čia vyksta vieši renginiai ir diskusijos, jose dalyvauja mokslininkai, aplinkosaugos aktyvistai, politikos formuotojai ir visuomenės atstovai.