Atliktas tyrimas nustatė kaip ES piliečiai suvokia klimato kaitą
Europos Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Iki 2030 m. pačios ES išsikeltas tikslas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 55 % lyginant su 1990 m.
Tyrimas „Eurobarometras“ atskleidžia kaip klimato kaitą suvokia gyventojai. Europos Komisija apklausė daugiau nei 26 tūkst. respondentų iš visų 27 ES šalių narių, atstovaujančių įvairioms socialinėms ir demografinėms grupėms. Tyrimas vyko 2025 m. vasario – kovo mėnesį. Rezultatai leidžia įvertinti ne tik bendrą požiūrį į klimato kaitą, bet ir skirtumus tarp šalių, įskaitant Lietuvą.
Tyrimas rodo, jog 8 iš 10 Lietuvos (83 %) ir Europos Sąjungos gyventojų (85 %) pripažįsta, jog klimato kaita yra rimta problema. 81 % ES ir 71 % Lietuvos gyventojų pritaria ES tikslui iki 2050 m. užtikrinti neutralumą klimato kaitos atžvilgiu.
Apklausos duomenys atskleidžia, kad kovai su klimato kaita prioritetą teikti pritaria didžioji dalis gyventojų – 79 % Lietuvoje ir net 85 % visoje Europos Sąjungoje mano, jog tai būtina siekiant geresnės visuomenės sveikatos ir gyvenimo kokybės.
Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų (70 %) sutinka, kad dėl klimato kaitos patiriama žala viršija sąnaudas, reikalingas žaliosios ekonomikos plėtrai. Visos Europos mastu šį požiūrį palaiko net daugiau nei trys ketvirtadaliai gyventojų (77 %).
Vos daugiau nei pusė (56 %) Lietuvos gyventojų – teigė per pastaruosius šešis mėnesius darę asmeninių žingsnių kovai su klimato kaita. Šis skaičius artimas ES vidurkiui (59 %). Dažniausiai įvardijami atsakymai yra atliekų mažinimas ir jų rūšiavimas, vienkartinių gaminių nenaudojimas bei tvarių namų ūkio prietaisų pasirinkimas. Didesnis skirtumas išryškėjo kalbant apie mėsos vartojimo mažinimą – šį veiksmą kaip taikomą priemonę klimato kaitai mažinti nurodė 25 % ES gyventojų, tačiau Lietuvoje tai darė tik 8 % respondentų.
Nors klimato kaitos tema tampa vis aktualesnė, daugelis gyventojų jaučia informacijos stoką iš nacionalinės žiniasklaidos. Net 59 % Lietuvos gyventojų nesutinka, kad žiniasklaida pateikia aiškią informaciją apie klimato kaitos priežastis ir poveikį. Visoje Europos Sąjungoje šį nusivylimą išreiškė 52 % respondentų, kas rodo bendrą informacijos trūkumo jausmą visame regione.
Tyrimo rezultatai aiškiai rodo, kad klimato kaitos problema jau tapo plačiai pripažinta visoje Europoje. Vis dėlto, nuo supratimo iki veiksmų dar lieka žingsnis, kuriam reikalingi tiek aiškūs politiniai sprendimai, tiek aktyvesnis visuomenės įsitraukimas – Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje.