Aplinkos ministras Povilas Poderskis: ir mažos valstybės yra svarbios globaliame klimato kaitos kontekste

Lietuva pateikė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui Pirmąją dvimetę skaidrumo ataskaitą pagal Paryžiaus susitarimą.

Lietuvos ataskaitoje pateikta informacija apie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų tendencijas (1990–2022 m.) ir jų išmetimui darančius įtaką veiksnius, ŠESD prognozes iki 2050 m. visuose Lietuvos ūkio sektoriuose. Lietuvos ŠESD emisija sumažinta 60,6 proc. palyginti su 1990 m., tuo pačiu šalies BVP išaugo net 136 proc.

„Pirmoji Lietuvos dvimetė skaidrumo ataskaita yra įrodymas, kad Lietuva žengia atsakingus žingsnius kovojant su klimato kaita ir siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus. Tai ne tik statistiniai duomenys, bet ir įrodymas, kad net mažos valstybės yra svarbios globaliame klimato kaitos kontekste“, – sako aplinkos ministras Povilas Poderskis.

Dokumente išsamiai pristatyti Lietuvos veiksmai, įgyvendinama ir planuojama politika ir priemonės, padėsiančios įgyvendinti ambicingus ES ir Paryžiaus susitarimo tikslus. Šios priemonės buvo suplanuotos 2024 m. pabaigoje Vyriausybės patvirtintame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane. Suplanuotos priemonės formuoja sąlygas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ir naudojimą bei mažinti ŠESD išmetimą ir didinti jų šalinimą visuose ekonomikos sektoriuose.

Ataskaitoje taip pat pateikti duomenys apie Klimato kaitos programos lėšomis įgyvendintus investicinius su ŠESD kiekio mažinimu susijusius projektus ir Lietuvos teiktą paramą klimato kaitos švelninimo priemonių finansavimui besivystančiose šalyse įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo projektus.

Nuo 2014 m. Aplinkos ministerija, administruodama Klimato kaitos programą, finansuoja dvišalio vystomojo bendradarbiavimo projektus. Per 2014–2024 m. laikotarpį įgyvendinamiems klimato kaitos švelninimo projektams besivystančiose šalyse iš viso skirta 9,01 mln. eurų dotacijų, kurios, kartu su privačiomis lėšomis, sudarė daugiau nei 15 mln. eurų vertės investicijas. Ypatingas dėmesys skiriamas Rytų partnerystės šalims – Ukrainai, Moldovai, Sakartvelui ir Armėnijai, siekiant remti jų energetikos sektoriaus transformaciją bei didinti atsinaujinančios energijos išteklių dalį. Dvišalio bendradarbiavimo projektai vykdomi glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos įmonėmis, tarptautinėmis organizacijomis ir partnerių šalių institucijomis. 2022–2025 m. vystomojo bendradarbiavimo projektams įgyvendinti Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos skirs 8 mln. eurų (po 2 mln. eurų kasmet), o privačios investicijos papildomai sudarys bent 2,4 mln. eurų.

Savo pirmąsias skaidrumo ataskaitas Jungtinėms Tautoms pateikė 90 valstybių. Jose apibendrinami veiksmai, kurių šalys ėmėsi, kad įvykdytų savo įsipareigojimus klimato kaitos srityje. Šalys turi informuoti, kaip jos mažina išmetamų ŠESD kiekį ir pateikti jų prognozes ateityje, kokias klimato politikos priemones jau taiko ar planuoja taikyti, nurodyti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, kiek skiria finansavimo kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse.

Ataskaitose pateikta informacija padeda įvertinti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų ir siekį apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio. Atviras dalijamasis klimato kaitos srities duomenimis būtinas, kad vyriausybės būtų atskaitingos, ugdytų pasitikėjimą ir paskatintų ryžtingesnius pasaulinius veiksmus klimato kaitos srityje.

Su Lietuvos ir kitų šalių Pirmosiomis skaidrumo ataskaitomis pagal Paryžiaus susitarimą galima susipažinti čia.