Kaip švelninant klimato kaitą prisidės Lietuva?

Lietuvos klimato kaitos švelninimo strateginis tikslas – pasiekti, kad šalies ekonomika augtų sparčiau, nei didėtų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Taip pat iki 2050 metų Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES valstybių narių, turi būti pasiektas neutralumas klimatui, užtikrintas šalies ūkio sektorių ir ekosistemų atsparumas klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams ir, taikant darnų finansavimą ir investavimą, išplėtota mažo anglies dioksido kiekio konkurencinga, socialiai teisinga ekonomika.

Kartu su ES Lietuva siekia bendrą išmetamą šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekį, palyginti su 1990 metų lygiu, iki 2030 m. sumažinti 40 proc., iki 2040 m. - 60 proc., o iki 2050 m. sumažinti 80 proc. Siekiant ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo 2030 m. tikslo, Lietuvos pramonės ir energetikos įmonės, dalyvaujančios ES apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) prekybos sistemoje kartu su kitų ES valstybių narių veiklos vykdytojais, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bendrai turi sumažinti 43 proc., palyginti su 2005 m. Tuo tarpu Lietuva ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, žemės ūkis, atliekos, mažoji pramonė ir kiti sektoriai) turės pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2030 m. sumažėtų mažiausiai 9 proc., palyginti su 2005 m.

Tam, kad valstybės ekonominė raida vyktų tausojant gamtą, Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis investuos į atsinaujinančius energijos išteklius, energijos efektyvumą ir inovatyvias žaliąsias technologijas. ES tikslas 2030 m. – nors 32 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių energijos išteklių, valstybėms narėms suteikiant galimybę pačioms nustatyti nacionalinį atsinaujinančių išteklių dalies tikslą. Energijos vartojimo efektyvumą ES lygiu iki 2030 m. siekiama pagerinti nors 32,5 proc., Lietuvai nustatant įpareigojimą sutaupyti bent tokį suminį galutinės energijos kiekį, kuris atitinka 27,2792 TWh.