Kaip miškų kirtimas veikia klimatą?

Mokslininkai tvirtina – miškų indėlis švelninant klimato kaitą yra įvairiapusis. Vykstant fotosintezei atmosferoje esantis anglies dioksidas (CO₂) „surišamas“ organiniuose junginiuose medžio biomasėje, o deguonis (O₂) išskiriamas atgal į atmosferą. Medžiai palaiko natūralią deguonies ir anglies dioksido pusiausvyrą atmosferoje. Ne veltui miškai yra vadinami planetos plaučiais. Kasmetinis anglies dioksido sugėrimas yra tiesiog proporcingas medienos tūrio prieaugiui. Jauname amžiuje medžiai turi užimti ir išnaudoti visą augimo erdvę, sukurti savo „statybinį aparatą“ – šaknų sistemą, lają, ją palaikantį stiebą, todėl kaupia mažiau anglies dioksido nei vidutinio amžiaus medyne, kai visa ekosistema ir medžio „statybinis aparatas“ jau darniai funkcionuoja. Jaunuolynui augant anglies dioksido kaupimas didėja, kulminaciją pasiekdamas 20–60 metų amžiuje, priklausomai nuo medžių rūšies. Vėlesniame amžiuje medžiai daugiau anglies dioksido išskiria kvėpavimo proceso metu nei sugeria fotosintezės metu. Taip pat miškai atlieka kitas svarbias ekosistemų funkcijas – apsaugo dirvožemį nuo erozijos, yra vandens ciklo dalis, reguliuoja vietos klimatą, sukuria kitoms rūšims patrauklias buveines ir saugo biologinę įvairovę.

Masinis pasaulio miškų naikinimas prisideda prie klimato pokyčių. Kertant miškus stipriai mažėja planetos galimybės absorbuoti anglies dioksidą iš atmosferos. Keičiantis žemės naudojimo būdams, pavyzdžiui, miško žemes ėmus naudoti žemdirbystei, sausinant šlapynes, taip pat deginant medieną ar jai pūnant į atmosferą patenka ir daug dirvožemyje sugerto anglies dioksido. Kasmet dėl miškų kirtimo ir žemėnaudos pokyčių į atmosferą patenka 15 proc. daugiau anglies dioksido. Tam, kad padidintume anglies dioksido sugėrimo apimtis, ypač svarbu pasaulio mastu išsaugoti ir didinti esamą miškingumą.