Kaip keičiasi Lietuvos klimatas?
Kasdienė oro temperatūra Lietuvoje pradėta matuoti Vilniaus universitete 1770 metais. XVIII a. pab. ir XIX a. pr. šalyje vyravo gana vėsus klimatas. Pasitaikė metų (1812 m.), kai vidutinė metinė temperatūra šalyje siekė 1,5 ˚C. Tuo tarpu XIX a. pab. – XX a. vid. metinė temperatūra siekė jau apie 5,6 ˚C. Vykstant globalinei klimato kaitai, Lietuvoje šilčiausių metų penketukas Lietuvoje registruotas jau XXI amžiuje, nuo 2008 iki 2019 m. Tai globalinės klimato kaitos padarinys, puikiai iliustruojantis sparčiai besikeičiantį Žemės klimatą. O vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje nuo 1961 iki 2018 m. pakilo net 2,16 °C. Taip pat išaugo dienų, kai maksimali oro temperatūra perkopia 30 °C, daugėja tropinių naktų, kuomet minimali oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 15 °C, tačiau mažėja naktų, kai minimali temperatūra nukrenta žemiau -15 °C. Lietuvoje pašiltėjo visi sezonai, tačiau labiausiai atšilo žiemos, mažiausiai pakito ruduo. Iš visų mėnesių labiausia pašiltėjo gruodis, vasaris ir kovas. Mažiausiai pakito birželis ir spalis.
2019 m. Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį. Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,8 °C, o tai yra net 1,9 °C daugiau nei vidutinė daugiametė 1981–2010 m. oro temperatūra. Iki šio šilčiausi buvo 2015 m., kai vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,3 °C. Vilniuje 2019 m. buvo patys karščiausi per visą beveik 250 metų stebėjimų laikotarpį.
Vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje 1961–2018 m. laikotarpiu yra apie 695 mm, tačiau nustatytas gana ženklus metinio kritulių kiekio augimas, kuris siekia net 114 mm arba 17 procentų. Patys lietingiausi metai Lietuvoje buvo 2017 m., kuomet vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 875 mm. Didžiausias kritulių kiekio augimas yra žiemos sezonu, mažėjimas pavasarį.
Vidutiniškai metinė dirvožemio temperatūra 1961–2018 m. pakilo 2,6 °C. Keičiantis klimatui kyla ir gilesnių sluoksnių dirvožemio temperatūra - 0,2 m, 0,8 m, 1,6 m ir 3,2 m gylių metinė dirvožemio temperatūra 1961–2018 m. pakilo 1,6 °C.
Dėl klimato kaitos keičiasi pirmo ir paskutinio snygio datos. Nustatyta, kad pirmojo snygio data 1961–2018 m. vidutiniškai pasislinko 10 dienų vėliau. Paskutinis snygis pavasarį įvyksta vidutiniškai 19 dienų anksčiau. Keičiantis klimatui mažėja ne tik sniego dangos storis, bet ir tikimybė, kada gali iškristi žiemos krituliai. Visoje Lietuvoje žiemos kritulių sezonas trumpėja. Vidutiniškai žiemos sezono kritulių iškritimo laikas 1961–2018 m. sutrumpėjo 34 dienomis. Dėl klimato kaitos kyla oro temperatūra, kuri sparčiausiai auga žiemos metu, todėl neišvengiamai keičiasi ir kritulių režimas bei sniego dangos trukmė. Vidutiniškai 1961–2018 m. sniego dangos trukmė sutrumpėjo 30 dienomis, o maksimalus sniego dangos storis sumažėjo 3 cm.
Nustatyta, jog stichinių reiškinių pasikartojimas Lietuvoje ženkliai išaugo. Tokių reiškinių per paskutinius 38 metus (1981–2018 m.) padaugėjo vidutiniškai 5 atvejais. Labiausiai išaugo labai stipraus vėjo, labai smarkaus lietaus ir labai smarkios audros atvejų.