Koks bus Lietuvos klimatas ateityje? Interaktyvūs prognozių žemėlapiai.
Koks klimatas bus ateityje, daugiausia priklauso nuo socialinės ir ekonominės žmonijos raidos – kiek kis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kaip pasaulyje keisis gyventojų skaičius, ar didės miškų plotai ir kokių priemonių imsis valstybės savo pramonės taršai mažinti, ir t.t. Klimato modeliai yra pagrindinė priemonė, leidžianti įvertinti klimato pokyčius ateityje.
EBPO akcentai klimatui neutraliai Lietuvai: inovatyvių technologijų plėtra, mokestiniai pokyčiai
Lietuvai iki 2050 m. norint pasiekti klimato neutralumo tikslą būtina inovatyvių technologijų sklaida, ypač transporto ir pramonės sektoriuose. Naujų ir tvarių technologijų, padedančių sumažinti ŠESD emisijas, diegimas sukurtų šalyje papildomų darbo vietų, o Lietuva galėtų tapti technologijas parduodančia šalimi.
Mokslininkų signalas apie klimato pokyčių grėsmę aktualus ir Lietuvai
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paskelbė šeštąją vertinimo ataskaitą. Joje patvirtinta, kad vidutinė globali oro temperatūra nuo priešindustrinio laikotarpio padidėjo 1,1 °C. Prognozuojama, kad iki 2030 m. ji viršys 1,5 °C. Pabrėžiama, jog dar įmanoma atšilimą apriboti iki 1,5 °C, tačiau tam reikia skubių, plataus masto pokyčių.
Klimatas Lietuvoje paskutinius 11 tūkst. metų – kas darė didžiausią įtaką?
Istorinius klimato pokyčius Lietuvoje tyrusi mokslininkų komanda atrado neįtikėtinų faktų. Žvelgiant į praeitį matyti, kad didžiausią įtaką klimatui darydavo tokie faktoriai kaip orbitiniai pokyčiai ar Saulės ciklai. Neapsieita ir be žmogaus rankos prisilietimo. Tačiau ar galėtumėte patikėti, kad maždaug 5 tūkst. metų klimatas Lietuvoje buvo visiškai nusistovėjęs?
Knygos „100 klausimų apie klimato kaitą“ elektroninė versija
Klimato kaita šiandien yra viena aktualiausių pasaulio problemų, kurių prognozuojamos pasekmės kelia didelę grėsmę žmonijos gerovei, saugumui.
428 ppm
CO₂ koncentracija
+1,5 °C
temperatūros pokytis
+1,25 °C
pokytis Lietuvoje
424 gmT
ledo pokytis

Naujienos

Europa – sparčiausiai šylantis žemynas: klimato rekordai ir grėsmės Lietuvai
Milžiniški dirbtinio intelekto elektros poreikiai: ar ateityje pavyks juos patenkinti?
UAB „Vilniaus skalbykla“ sumažino sąnaudas ir poveikį aplinkai su APVA pagalba įsirengdama technologinę skalbimo liniją ir garo katilą
Primename apie galimybę gauti paramą fluorintų dujų naudojimui mažinti
Kova su klimato kaitos dezinformacija tampa ES prioritetu
Įmonės kviečiamos suskubti: galima gauti iki 1,5 mln. eurų paramos energijos efektyvumui didinti
Baigėsi kvietimas individualių namų renovacijai – sulaukta daugiau nei 800 paraiškų
Kaip Lietuva siekia žaliosios transformacijos? Sužinokite „Žaliųjų pokalbių“ tinklalaidėje
Kaip Lietuvos pramonės įmonės siekia klimato tikslų įgyvendinimo? Sužinokite naujausiame „Žaliųjų pokalbių“ tinklalaidės epizode
Individualių namų savininkai jau gali teikti paraiškas kompensacinei išmokai rezervuoti
Ūkininkai dalinosi patarimais, kaip teisingai įvaldyti bearimį ūkininkavimą
Renovaciją planuojančių daugiabučių atstovai rengia investicijų planus, teikiamos paraiškos
Ataskaitoje – Lietuvos išmetamų ŠESD kiekio prognozės
Norintiems sutaupyti ūkininkams verta suklusti: organizuojamas praktinis renginys apie bearimes technologijas
Punsko savivaldybė džiaugiasi savo sprendimu: užtikrinus nemokamą susisiekimą elektromobiliu mikroautobusiuku, sumažinome poveikį aplinkai ir sėkmingai išsprendėme gyventojų mobilumo problemas