Koks klimatas bus ateityje, daugiausia priklauso nuo socialinės ir ekonominės žmonijos raidos – kiek kis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kaip pasaulyje keisis gyventojų skaičius, ar didės miškų plotai ir kokių priemonių imsis valstybės savo pramonės taršai mažinti, ir t.t. Klimato modeliai yra pagrindinė priemonė, leidžianti įvertinti klimato pokyčius ateityje.

Lietuvai iki 2050 m. norint pasiekti klimato neutralumo tikslą būtina inovatyvių technologijų sklaida, ypač transporto ir pramonės sektoriuose. Naujų ir tvarių technologijų, padedančių sumažinti ŠESD emisijas, diegimas sukurtų šalyje papildomų darbo vietų, o Lietuva galėtų tapti technologijas parduodančia šalimi.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paskelbė šeštąją vertinimo ataskaitą. Joje patvirtinta, kad vidutinė globali oro temperatūra nuo priešindustrinio laikotarpio padidėjo 1,1 °C. Prognozuojama, kad iki 2030 m. ji viršys 1,5 °C. Pabrėžiama, jog dar įmanoma atšilimą apriboti iki 1,5 °C, tačiau tam reikia skubių, plataus masto pokyčių.

Istorinius klimato pokyčius Lietuvoje tyrusi mokslininkų komanda atrado neįtikėtinų faktų. Žvelgiant į praeitį matyti, kad didžiausią įtaką klimatui darydavo tokie faktoriai kaip orbitiniai pokyčiai ar Saulės ciklai. Neapsieita ir be žmogaus rankos prisilietimo. Tačiau ar galėtumėte patikėti, kad maždaug 5 tūkst. metų klimatas Lietuvoje buvo visiškai nusistovėjęs?

Klimato kaita šiandien yra viena aktualiausių pasaulio problemų, kurių prognozuojamos pasekmės kelia didelę grėsmę žmonijos gerovei, saugumui.