Nacionalinių ir regioninių pajėgumų stiprinimas

2016 m. Lietuva pasirašiusi ir ratifikavusi Paryžiaus susitarimą kartu su kitomis ES valstybėmis bendrai įsipareigojo iki 2030 m. ES vidaus pastangomis visų ekonomikos sektorių išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m.

Siekdamos stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitos pavojų, ES ėmėsi lyderės pozicijos ir nusibrėžė dar ambicingesnį tikslą – iki 2050 m. tapti pirmąja neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene. Tai reiškia, kad ES šalys nieko nelaukdamos jau dabar imasi veiksmų smarkiai sumažinti ŠESD kiekį ir rasti būdų kompensuoti likusius ir neišvengiamus išmetamuosius teršalus, taip išsaugant sveiką ir švarią aplinką bei apribojant visuotinį atšilimą.

Rūpindamasi, kad politiniai įsipareigojimai klimato srityje taptų teisine pareiga visoms šalims narėms, ES yra nustačiusi gaires dėl teisėkūros bei politikos veiksmų finansavimo. Be privalomos ilgalaikės nacionalinės klimato kaitos politikos valdymo strategijos ir su jos įgyvendinimu susijusių teisės aktų, Lietuva įgyvendina ir 2021 - 2030 m. dešimtmečiui parengtą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKS). Jame be ambicingų ŠESD kiekio mažinimo tikslų, nustatomi ir energijos suvartojimo ir taupymo uždaviniai, t. y. siekiama, kad iki 2030 m. skaičiuojant suminiu metodu, būtų sutaupyta apie 27 TWh šalies galutinės energijos.

Šių tikslų pasiekimas yra rimtas iššūkis Lietuvai, reikalaujantis milžiniškų pastangų, finansinių išteklių ir glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Šiuo metu energetikos ir klimato politikos veiksmų įgyvendinimą administruoja net kelios ministerijos (Energetikos, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo, Žemės ūkio), kurios kasdien aktyviai bendradarbiauja su kitomis valstybės bei nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo institucijomis, verslo bendrovėmis ir visuomene.

Nepaisant intensyvaus veiksmų derinimo, skirtingų institucijų bendradarbiavimas ir koordinavimas išlieka nepakankamas. Trūkstant politikos suderinamumo, ekspertinių žinių, didesnio socialinių partnerių įtraukimo, pažangių įrankių ir vieningos metodikos sistemingai rinkti, kaupti, sisteminti, analizuoti ŠESD emisijų ir energinio efektyvumo duomenis, sudėtinga sėkmingai įgyvendinti nacionaliniame energetikos ir klimato politikos veiksmų plane numatytas priemones energijos vartojimo efektyvumo didinimui. Ypatingai opus ir finansavimo klausimas, nes trūksta lėšų šių politinių iniciatyvų įgyvendinimui, o alternatyvių finansavimo šaltinių galimybės kol kas neišnaudotos.

Šiuo atveju LIFE IP EnerLIT projekto metu numatoma įgyvendinti grupę veiklų, leidžiančių užtikrinti savalaikį, įrodymais grįstą klimato politikos formavimą ir energinio efektyvumo tikslų pasiekimą, bei Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimo stebėseną. Veiksmai šioje srityje apima:

• NEKS priemonių stebėsenos duomenų bazės, skirtos sistemingai rinkti, kaupti, sisteminti, analizuoti priemonių įgyvendinimo ir jų efekto duomenis (integruojant energetikos modelį), sukūrimą ir plėtrą.
• Modelio, leidžiančio tiksliau prognozuoti išmetamų ŠESD kiekį, galutinį energijos suvartojimą sektoriuose ir atsinaujinančios energijos išteklių sunaudojimą, kūrimą bei modeliavimo procesų gerinimą.
• Klimato tikslų įgyvendinimo priežiūrą ir valdymo sistemos tobulinimą, stiprinant strateginio valdymo gebėjimus ir skirtingų sektorių integraciją bei socialinių partnerių įtraukimą.
• Politikos priemonių valdymo efektyvumo ir poveikio klimatui vertinimą.
• NEKS įgyvendinimo energijos vartojimo efektyvumo srityje dalyvaujančių institucijų darbuotojų kompetencijų bei ekspertinių žinių ugdymą paremtą institucinius poreikius atliepiančia mokymų programa.
• Keitimąsi gerąja patirtimi su kitais projektais bei užsienio kolegomis.

DALYVAUJANTYS PARTNERIAI 

	Lietuvos energetikos agentūra atsakinga už NEKS priemonių stebėsenos duomenų bazės, skirtos sistemingai rinkti, kaupti, sisteminti, analizuoti priemonių įgyvendinimo ir jų efekto duomenis (integruojant energetikos modelį), sukūrimą ir plėtrą, koordinuoja modeliavimo proceso gerinimą, atlieka politikos priemonių energijos efektyvumo vertinimą.
	Aplinkos apsaugos agentūra atlieka politikos priemonių efektyvumo ir poveikio klimatui vertinimą, teikia rekomendacijas dėl ŠESD kiekio apskaičiavimo.
	Lietuvos energetikos institutas teikia ekspertinę pagalbą dėl energijos duomenų rinkimo ir apdorojimo, sutaupymų apskaičiavimo, kuria energetikos modelį, dalinasi praktinėmis žiniomis bei įgūdžiais energijos modeliavimo srityje.
	Energetikos ministerija atsakinga už duomenų apie energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, ŠESD mažinimo priemones energetikos srityje, informacijos apie kitas iniciatyvas energetikos sektoriuje teikimą ir duomenų suvedimą, atlieka politikos priemonių energijos efektyvumo vertinimą, koordinuoja Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimą energetikos politikos srityje.
	Aplinkos ministerija teikia duomenis apie energijos vartojimo efektyvumo priemones pastatų sektoriuje, koordinuoja atskirų sektorių ŠESD mažinimo priemonių informacijos surinkimą ir apdorojimą, koordinuoja Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimą ir atnaujinimą, atlieka politikos priemonių energijos efektyvumo ir poveikio klimatui vertinimą.
	Susisiekimo ministerija atsakinga už jos sričiai priklausančių duomenų teikimą ir jų suvedimą, įgyvendintų priemonių rezultatus, atlieka politikos priemonių energijos efektyvumo vertinimą.
	Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsakinga už jos sričiai priklausančių duomenų teikimą ir jų suvedimą, įgyvendintų priemonių rezultatus, atlieka politikos priemonių energijos efektyvumo vertinimą.
	Žemės ūkio ministerija atsakinga už jos sričiai priklausančių duomenų teikimą ir jų suvedimą, įgyvendintų priemonių rezultatus, atlieka politikos priemonių energijos efektyvumo vertinimą.
	Aplinkos projektų valdymo agentūra koordinuoja kompetencijų ugdymo programos parengimą, organizuoja mokymų veiklas projekto partneriams ir socialiniams partneriams, palaiko ryšius su kitų šalių ir programų projektais, rūpinasi gerosios patirties pasidalinimo renginių organizavimu, rūpinasi suinteresuotųjų šalių įtraukimu.

Visi projekto partneriai taip pat dalyvauja rengiant kompetencijų ugdymo programą, organizacijos poreikius atliepiančiuose mokymuose ir renginiuose, teikia siūlymus dėl nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. įgyvendinimo ir atnaujinimo.

Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002) yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Šioje svetainėje pateikiamas projekto partnerių požiūris, ir Europos Komisija nėra atsakinga už bet kokį šios informacijos panaudojimą.