ŠESD mažinimas Lietuvoje

Visuomenės švietimas
Lietuva

ŠESD kiekio mažinimas Lietuvoje ir ateities prognozės

Nepaisant pasaulinės bendruomenės pastangų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, per pastaruosius du dešimtmečius anglies dioksido (CO2) į Žemės atmosferą kasmet išmetama vidutiniškai 2,2 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Remiantis Europos Komisijos (EK) Jungtinio tyrimų centro duomenimis, 2015 m. daugiausia ŠESD į orą išmetė Kinija (29,5 proc.), JAV (14,3 proc.) ir Europos Sąjungos (ES) šalys (9,6 proc.). Didžiausia teršėja ES laikyta Vokietija, kuri per metus sugeneravo 2,2 proc. visų ŠESD. Tuo tarpu Lietuva užėmė 96 vietą pasaulyje, o jos išmetamų ŠESD kiekis 2015 m. sudarė 0,035 proc. visų ŠESD kiekio.

Ir nors bendras ŠESD kiekio Lietuvoje augimas pastaraisiais metais sumažėjo, ateityje laukia kur kas ambicingesni Paryžiaus susitarimo (nuo 2021 m.) dėl klimato kaitos tikslai, kuriems įgyvendinti būtina dar labiau pasitempti.

Taršiausi šalies sektoriai

Aplinkos ministerijos kartu su Aplinkos apsaugos agentūra ir Valstybine miškų tarnyba parengta 2020 m. Nacionalinė išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaita atskleidžia, kad 2018 m. Lietuvoje į atmosferą išmesta 20,3 mln. tonų CO2 ekvivalentu, t. y. apie 1,7 proc. mažiau ŠESD nei 2017 metais. 2018 m. Lietuvoje buvo absorbuota 3,9 mln. tonų CO2, daugiausiai – miškų ir daugiamečių pievų dėka. 

Kaip rodo 2020 m. Lietuvos nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenys, mūsų šalyje daugiausia ŠESD išmetė transporto (30,2 proc.) ir energetikos (28,6 proc.) sektoriai. Trečioje vietoje – žemės ūkis (21,1 proc.), kiek mažiau ŠESD išmesta pramonės (15,6 proc.) ir atliekų (4,5 proc.) sektoriuose.

Didžiausią iššūkį kelia didėjantys išmetamų ŠESD kiekiai transporto sektoriuje – pavyzdžiui, 2018 m. šiame sektoriuje ŠESD kiekis, palyginti su 2017 m., išaugo 6,4 proc. Pastarasis sektorius laikomas didžiausiu išmetamo ŠESD kiekio šaltiniu. Transporto sektoriuje, kuris apima kelių, geležinkelių, oro ir vidaus vandenų transportą, didžiausia tarša tenka kelių transportui (95 proc.). Kelių transporte didžiausias taršos indėlis yra iš lengvųjų (beveik 60 proc.) ir sunkiasvorių automobilių (36 proc.).

Pagrindiniai išmetamųjų ŠESD šaltiniai Lietuvos energetikos sektoriuje yra kuro deginimas energijos gamybai (didžiausią dalį sudaro išmetamas COkiekis) ir lakiųjų išmetimų nuotėkiai, pavyzdžiui, gamtinių dujų perdavimo tinkluose (didžiausią dalį sudaro išmetamo metano dujų (CH4) kiekiai). Nors bendras energetikos sektoriaus 2018 m. išmestas ŠESD kiekis mažėjo, lyginant su 2017 m., kuro naudojimo pramonės įmonėse (7,2 proc.) bei namų ūkių ir komercinių įmonių šildymo (2,9 proc.) sektorių išmetamo ŠESD kiekis išaugo.

Situaciją sunkina ir žemės ūkis, pastarasis vos įsitenka į leistiną išmesti ŠESD kvotą. Žemės ūkio sektoriuje 2018 m. daugiausia buvo išmesta N2O, sudariusio 85,2 proc. viso šalyje išmetamo N2O kiekio, ir CH4, atitinkamai sudariusį 56,7 proc. viso šalies išmetamo CHkiekio. Palyginti su 2017 m. rezultatais, 2018 m. ŠESD išmetimai žemės ūkyje sumažėjo 2,4 proc. Į aplinką N2O patenka, iš dirvožemių, t. y. dėl sintetinių ir organinių trąšų naudojimo, gyvulių mėšlo, pasėlių likučių, organinių dirvožemių valdymo bei azoto mineralizacijos, taip pat šių dujų į atmosferą patenka ir netiesiogiai – azoto išgaravimo, išplovimo, nutekėjimo būdu. ŠESD koncentraciją aplinkoje taip pat didina gyvulių žarnyno fermentacijos metu išsiskiriantis didelis kiekis CH4.

Tuo tarpu pramonės sektorius 2018 m. Lietuvoje išmetė 15,6 proc. viso ŠESD kiekio. Šiame sektoriuje daugiausia buvo išmesta CO2 ir N2O dujų – tai atitinkamai sudarė 13,4 proc. ir 5,9 proc. viso šalies CO2 ir N2O emisijų kiekio. Pramonės sektoriuje daugiausia ŠESD išmetama į atmosferą iš tokių sričių kaip chemijos ir mineralinių produktų gamyba. Pavyzdžiui, didžiausias N2O šaltinis pramonės sektoriuje yra azoto rūgšties gamyba, o gausiausi CO2 kiekiai į atmosferą patenka iš amoniako gamybos proceso. Lyginant su 2017 m. ŠESD kiekis padidėjo cemento gamybos 13,5 proc., tuo tarpu pramonės sektoriuje susidarančių fluorintų dujų kiekis 2018 m. sumenko. Pagrindinis šių dujų kiekio šaltinis – ozono sluoksnį ardančių medžiagų pakeitimas fluorintomis dujomis įvairiose srityse. Į atmosferą fluorintos dujos dažniausiai išsiskiria techniškai prižiūrint, naudojant ir šalinant šaldymo ir oro kondicionavimo įrangą, gaisro gesinimo sistemas, taip pat naudojant tirpiklius, aerozolius, kai kurių pramonės procesų metu.

Atliekų sektoriuje 2018 m. susidarė 4,5 proc. bendrai išmesto ŠESD kiekio Lietuvoje. Šiame sektoriuje daugiausia išsiskyrė CH4 dujų, t. y. 21,6 proc. viso šalyje išmetamo CH4 kiekio, o N2O dujų – apie 2 proc. viso N2O susidariusių dujų kiekio. Didžiausius ŠESD kiekius atliekų sektoriuje sugeneruoja atliekų šalinimas sąvartynuose, atliekų kompostavimas, deginimas, taip pat nuotekų išleidimas ir valymas.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis, transporto, energetikos ir žemės ūkio sektoriams turėtų būti skiriamas bene didžiausias dėmesys, o štai sumažinus juose išmetamą ŠESD kiekį, numatoma, jog būtų galima pasiekti didžiausia klimato kaitos švelninimo efektą.

Gali prireikti papildomų kvotų

Nepaisant to, kad bendras šalies išmetamų ŠESD kiekis pastaraisiais metais neauga, ES apyvartinių taršos leidimų sistemoje (ES ATLPS) nedalyvaujančiuose sektoriuose šių dujų kiekis per trejus metus (2014–2017 m.) padidėjo beveik 12 proc. Skaičiuojama, kad ES ATLPS dalyvaujantys sektoriai išmeta 37 proc. visų ŠESD, o ES ATLPS nedalyvaujantys ūkio sektoriai sugeneruoja likusius 63 proc. visų ŠESD.

Daugiausia įtakos ŠESD kiekio augimui ES ATLPS nedalyvaujančiame sektoriuje turi būtent minėtasis transportas, per 2018 m. išmetęs 30,2 proc. visų ŠESD, ir žemės ūkis, 2018 m. sudaręs 21,1 proc. visų išmetimų.

Paryžiaus klimato kaitos susitarimu Lietuva drauge su kitomis ES valstybėmis laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2030 m. yra įsipareigojusi ŠESD emisiją, palyginti su 1990 m. išmetimais, sumažinti mažiausiai 40 proc.

Numatoma, kad iki 2030 m. Lietuvos ES ATLPS dalyvaujantys 92 stacionarūs įrenginiai (deginantys >20 MW kurą ir chemijos pramonė) ir 2 orlaivių naudotojai kartu su kitų valstybių narių analogiškais veiklos vykdytojais privalės sumažinti ŠESD kiekį 43 proc., lyginant su 2005 m. išmestu kiekiu. O štai ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, tokiuose kaip transportas, žemės ūkis, atliekų tvarkymas ir kt., Lietuva privalės neviršyti šaliai nustatytų metinių ŠESD kiekio mažinimo limitų ir pasiekti, kad ŠESD kiekis 2030 m. sumažėtų 9 proc., lyginant su 2005 m. išmestu kiekiu. 

Atsižvelgiant į ŠESD išmetimų proporcijas, 2017 m. atliktos išmetamų ŠESD kiekio prognozės rodo, kad šiuo metu įgyvendinamomis priemonėmis ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose per 2021–2030 m. laikotarpį Lietuva nėra pajėgi įsitekti į nustatytas normas. Todėl, preliminariais skaičiavimais, nuo 2021 m. per dešimtmetį jai gali trūkti apie 9 mln. vadinamųjų kvotos vienetų, daugiausia dėl didėjančio išmetamų ŠESD kiekio transporto ir žemės ūkio srityje.

Jei vis tik išmetamų ŠESD kiekio augimas iki 2030 m. Lietuvoje iš tiesų nebus suvaldytas, kaip numato įsipareigojimai, tai gali pareikalauti iš valstybės biudžeto lėšų, reikalingų trūkstamiems kvotų vienetams įsigyti iš kitų ES šalių. Preliminariai skaičiuojama, kad užuot investavus į klimato atšilimą mažinančias priemones ir ekonomikos kėlimą, Lietuvai gali tekti išleisti nuo 63 mln. iki 180 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų papildomoms kvotoms pirkti.

Kaip sumažinti ŠESD transporte ir žemės ūkyje?

ŠESD mažinimo situacija kur kas stabilesnė ES ATLPS dalyvaujančiose įmonėse, kurioms yra nustatyti konkretūs reikalavimai ir jos jų laikosi. Kiek kitaip yra su ES ATLPS nedalyvaujančiais sektoriais. Išmetamų ŠESD kiekis iš ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių turi tendenciją didėti kiekvienais metais, kadangi gerokai sudėtingiau priversti transporto bei žemės ūkio sektorius laikytis aplinkosaugos reikalavimų.

Nors gyventojų šalyje mažėja, automobilių kiekis ir jų naudojamu kuro kiekis ir toliau auga, automobilių parkas išlieka senas – daugelis gyventojų važinėja netvarkingais automobiliais, teršiančiais aplinką CO2 dujomis. Žemės ūkyje ypač padidėjo tarša iš žemės ūkio dirvožemių dėl ariamos žemės ir cheminių trąšų naudojimo. Išmetamas ŠESD kiekis iš dirvožemių augo dėl išsiplėtusių pasėlių plotų ir intensyvios bei netvarios gamybos technologijų taikymo grūdininkystės sektoriuje. Žemės ūkis itin problemiška sritis dar ir dėl to, kad ūkininkai turi išsikovoję daug įvairių lengvatų – akcizų, dyzelio naudojimo, jų ateityje turėtų būti pamažu atsisakyta.

Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, žemės ūkio sektoriuje išmetamų ŠESD kiekio mažėjimas daugiausia priklausys nuo trąšų naudojimo ariamoje žemėje ir gyvulių skaičiaus. Todėl ŽŪM ypač svarbu numatyti ir įgyvendinti papildomas priemones žemės ūkio sektoriaus išmetamų ŠESD kiekiui mažinti. Pavyzdžiui, skatinti darnų ūkininkavimą, sėjomainą, daugiamečių pievų plotų didinimą, didinti dirvožemio derlingumą (humuso dalis), taikyti inovatyvias technologijas mėšlo tvarkymui, taikyti biodujų gamybą, gerinti sintetinių naudojamų sintetinių trąšų apskaitą ir didinti skaidrumą, skatinti jų keitimą organinėmis, keisti gyvulių pašarų sudėtį siekiant sumažinti metano (CH4) ir azoto suboksido (N2O) išsiskyrimą, organizuoti ūkininkų švietimą ir sąmoningumo didinimą, peržiūrėti subsidijų ir mokestinių lengvatų taikymą bei kitas priemones.

Taip pat ne mažiau svarbu identifikuoti žemės naudojimo keitimo bei miškininkystės sektoriaus absorbuojamo CO2 kiekio potencialą didinančias teisines ir ekonomines priemones, kurios užtikrintų žemės naudmenų darnų naudojimą ir miškingumo didinimą.

Tuo tarpu šalies transporto sektoriuje net 95 proc. ŠESD išmeta kelių transportas, o 60 proc. viso šio kiekio sudaro lengvųjų transporto priemonių išmetamas ŠESD. Todėl Susiekimo ministerija savo ruožtu taip pat turėtų numatyti ir įgyvendinti papildomas teisines ir ekonomines taršos mažinimo priemones transporto sektoriuje.

Pagrindinės priemonės, norint sumažinti ŠESD išmetimus ir įgyvendinti išsikeltus Paryžiaus susitarimo klimato kaitos įsipareigojimus iki 2030 m., yra susijusios su lengvųjų transporto priemonių išmetamojo ŠESD kiekio mažinimu. Pavyzdžiui, itin svarbu skatinti efektyvesnį energijos išteklių ir energijos vartojimą šalies transporto sektoriuje, atsisakant senų transporto priemonių ir įsigyjant mažo galingumo, alternatyvius degalus naudojančius automobilius. Ne mažiau aktualu ir darnios judumo kultūros ugdymas, viešojo transporto plėtra, dviračių takai, elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūra, elektromobiliai, geležinkelių elektrifikavimas, transporto pralaidumo didinimas ir kitos panašios priemonės.

Įgyvendinus šias priemones, tikėtina, jog šalies ES ATLPS nedalyvaujantys sektoriai, užuot didinę išmetamų ŠESD kiekius, reikšmingai prisidėtų prie bendros kovos su oro tarša ir klimato kaita.

Švelninimo priemonės taršiausiuose sektoriuose

Kad būtų pasiektas maksimalus klimato kaitos švelninimo efektas, Lietuva jau dabar aktyviai įgyvendina Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje apsibrėžtas pagrindines priemones.

Energetikos sektorius. Numatoma, kad šalies išmetamųjų ŠESD kiekio didėjimui ateityje labiausiai įtakos turės elektros energijos poreikio augimas. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, išmetamųjų ŠESD kiekis Lietuvos elektros sektoriuje ypač priklauso nuo elektros energijos importo masto, AEI panaudojimo elektros gamybai ir elektros energijos panaudojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimo.

Tad siekiant sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį energetikos sektoriuje, yra numatomas energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Pavyzdžiui, daugiabučių modernizavimo programa, padedanti sumažinti energijos nuostolius dėl pastatų nesandarumo, taip pat energijos gamyba iš aplinkos neteršiančių, atsinaujinančių energijos šaltinių. Būtent platesnis AEI panaudojimas elektros ir šilumos energijos gamybai bei transportui sudaro galimybes mažinti vis brangstančio iškastinio importuojamo kuro, ypač gamtinių dujų bei naftos produktų, panaudojimą.

Transporto sektorius. Vienos svarbiausių užduočių, siekiant sušvelninti klimato kaitą ir sumažinti ŠESD išskyrimą transporto sektoriuje apima: efektyvesnių energijos išteklių ir energijos vartojimo transporto sektoriuje skatinimą, darnaus judumo kultūros skatinimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, skatinant alternatyvių energijos šaltinių (degalų) naudojimą transporte bei tam reikalingos infrastruktūros sukūrimą, taip pat – viešojo transporto parko atnaujinimą.

Tarp reikšmingiausių Lietuvos Respublikos susisekimo ministerijos darbų, siekiant sušvelninti klimato kaitą, patenka ir geležinkelių transporto elektrifikavimas bei elektromobilių naudojimo skatinimas.

Artimiausiu metu (iki 2022 m.), panaudodama Europos Sąjungos fondų investicijas, Lietuva planuoja elektrifikuoti visą Rytų–Vakarų kryptimi šalies teritoriją kertančią geležinkelio liniją nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos. Elektrifikavimas itin svarbus aplinkosaugos požiūriu, kadangi elektriniai traukiniai važiuos tyliau ir neterš aplinkos. Tuo tarpu didžiąją dalį bendrovės dyzelinių prekinių riedmenų pakeitus į elektrinius, dyzelinių degalų naudojimas bus sumažintas apie 25 tūkst. tonų per metus, o COtarša per tą patį laiką – apie 50 tūkst. tonų.

Susisiekimo ministerija šalia magistralinių kelių taip pat planuoja pasirūpinti patogiu elektromobilių įkrovos stotelių įrengimu, tokiu būdu tikintis, kad tai paskatins gyventojus drąsiau rinktis elektrines transporto priemones ir taip prisidėti prie kovos su oro tarša ir klimato kaita.

Žemės ūkis. Pagrindinės priemonės išmetamųjų ŠESD kiekiui mažinti yra darnios ir tausios žemės ūkio veiklos plėtojimas, ekologinė ir aplinką tausojanti žemdirbystė, žalinimo priemonės, ganiavos laiko keitimas, mėšlo tvarkymo sistemų tobulinimas, biodujų įrenginių įdiegimas. Taip pat – naujų miškų įveisimas, priežiūra bei atkūrimas.

Remiantis ataskaitų duomenimis, Lietuvos gyvulininkystės ūkiai kiekvienais metais sėkmingai mažina ŠESD emisijas ir 2015 m., palyginti su 2014 m., emisijos šiame sektoriuje sumažėjo net 3 proc. Emisijų mažėjimas gyvulininkystės srityje vyko ne tik dėl to, kad mažėjo gyvulių skaičius, bet ir dėl to, kad įgyvendinamos mėšlo tvaraus naudojimo priemonės, tokios kaip mėšlidžių įrengimas ir biodujų jėgainių statyba. 

Šaltiniai: