Kas yra švelninimas?

Europos Sąjunga

Klimato kaitos švelninimas – kas tai?

Spartus žmonijos ekonominis vystymasis ir gyventojų skaičiaus augimas lėmė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracija Žemės atmosferoje šiandien yra didesnė nei bet kada anksčiau. Vandens garai (H2O), anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O) ir fluorintos dujos – tai, kas sustiprina šiltnamio efektą ir nenumaldomais kiekiais kasdien patenka į atmosferą. Nustatyta, kad daugiausia įtakos šiltnamio efekto paspartintai klimato kaitai turi CO2 koncentracijos didėjimas, tačiau kokie yra pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltiniai?

ŠESD charakteristika

Pačios gausiausios, lemiančius apie du trečdalius šiltnamio efekto ŠESD yra vandens garai (H2O). Pastarosios susidaro vykstant natūraliam garavimo procesui ir nėra tiesiogiai susijusios su žmogaus ūkine veikla. Atmosferoje vandens molekulės sugeria Saulės spinduliuojamą bei Žemės atspindėtą šilumą ir pamažu ją atiduoda į aplinką. Tačiau kylant globaliajai oro temperatūrai, kuomet šiltesnis oras gali išlaikyti vis daugiau drėgmės, šių dujų kiekis taip pat didėja ir grįžtamaisiais ryšiais prisideda prie klimato kaitos.

Vis tik pagrindinis žmogaus veiklos sukelto šiltnamio efekto veiksnys – anglies dioksidas (CO2). Skaičiuojama, kad jo išmetimai į aplinką lemia apie 60 proc. šiltnamio efekto, o tose šalyse, kur pramonė yra itin stipri, CO2 kiekis gali siekti ir daugiau kaip 80 proc. ŠESD emisijos. Remiantis NASA duomenimis, 2020 m. kovo mėn. šių dujų koncentracija Žemės atmosferoje buvo 413 ppm. CO2 koncentracija atmosferoje didėja deginant fosilinį kurą (akmens anglis, naftą, gamtines dujas), gaminant cementą, įtakos taip pat turi ir miškų kirtimas bei žemėnaudos pokyčiai, mažinantys absorbcines planetos galias.

Metanas (CH4) – antros pagal svarbą šiltnamio efektą stiprinančios dujos. Skaičiuojama, kad jų koncentracija Žemėje per pastaruosius šimtmečius padidėjo apie 145 proc. ir maždaug 20 proc. prisidėjo prie šiltnamio efekto padidėjimo. Išsivysčiusiose šalyse metano emisijos vidutiniškai sudaro apie 15 proc. visų ŠESD. Metanas į atmosferą patenka išgaunant, transportuojant, perdirbant ir deginant iškastinį kurą, taip pat plėtojant gyvulininkystę (atrajojantys gyvuliai, mėšlas) bei auginant ryžius (CH4 gaminasi pūvant organinėms medžiagoms). Metano išsiskiria ir sąvartynuose irstant organinėms atliekoms bei deginant biomasę. Nemenka dalis metano į aplinką patenka sausinant pelkes ar tirpstant nuolatiniam įšalui. Nepaisant to, kad metano koncentracija ore yra kur kas mažesnė nei CO2, jo visuotinio atšilimo per 100 metų potencialas – gerokai didesnis. Viena į atmosferą patekusi CH4 tona daro 25–36 kartus didesnį poveikį formuojant šiltnamio efektą nei viena tona CO2.

Tuo tarpu dar didesniu globalaus atšilimo potencialu išsiskiria azoto suboksidas (N2O). Apskaičiuota, kad per 100 metų laikotarpį jis 265–298 kartus didesnis nei CO2. Išsivysčiusiose pramonės šalyse N2O sudaro apie 6 proc. visų ŠESD emisijų, nuo pramoninės revoliucijos jų koncentracija padidėjo maždaug 15 proc. ir 4–6 proc. prisidėjo prie šiltnamio efekto padidėjimo. N2O natūraliai išsiskiria vandenynuose, atogrąžų miškuose, tačiau didžiausią jų kiekį lemia žmogaus veikla: žemės ūkis (gyvulininkystė ir trąšos), iškastinės kilmės kuro deginimas, pramoninė gamyba, taip pat biomasės deginimas.

Fluorintos dujos yra vienintelės ŠESD, atsirandančios tik dėl žmogaus veiklos. Nepaisant to, kad jų koncentracija Žemės atmosferoje – itin maža, šių dujų visuotinio atšilimo potencialas dar didesnis ir tūkstančiais ar net dešimtis tūkstančių kartų viršija CO2 potencialą. Fluorintoms ŠESD priskiriami hidrofluorangliavandeniliai (HFC), naudojami šaldytuvuose ir šaldikliuose, oro kondicionieriuose, gesintuvuose ir aerozoliniuose balionėliuose. Perfluorangliavandeniliai (PFC) į aplinką patenka aliuminio ir puslaidininkių gamybos metu, tuo tarpu sieros heksafluoridas (SF6) daugiausia naudojamas elektros prietaisų gamyboje.

„Švelninimas“ ir „prisitaikymas“ – skirtingos sąvokos

Pagrindinė klimato kaitos priežastis – nepaliaujamas ŠESD koncentracijos Žemės atmosferoje didėjimas, didžiąja dalimi susidarantis dėl žmogaus veiklos. Todėl tam, kad sušvelnintume klimato kaitos mastą, privalu mažinti išmetamų ŠESD kiekį arba užkirsti kelią jų išmetimui. Būtent šios pastangos sumažinti ar stabilizuoti ŠESD koncentraciją atmosferoje ir yra vadinamos klimato kaitos švelninimu.

Klimato kaitos kontekste yra neišvengiamos ir vienodai svarbios dvi sąvokos: „klimato kaitos švelninimas“ ir „prisitaikymas prie klimato kaitos pokyčių“, todėl pastarųjų nereikėtų painioti ar tapatinti.

Klimato kaitos švelninimas paprastai apibrėžia veiksmus, kuriais siekiama sumažinti ir / arba stabilizuoti klimato kaitos pokyčių mastą, ir yra tiesiogiai susijęs su ŠESD Žemės atmosferoje mažinimu. Klimato kaitos švelninimo samprata taip pat yra neatsiejama nuo pastangų padidinti anglies dioksido (CO2) absorbavimo potencialą, pavyzdžiui, atkuriant didžiausius CO2 sugerėjus, vadinamuosius Žemės plaučius, – miškus. Vadinasi, klimato kaitos švelninimas ne tik skatina mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, bet ir didinti jų sugėrimą.

Todėl vienas svarbiausių klimato kaitos švelninimo tikslų – sumažinti neigiamą įtaką turinčią žmogaus veiklą ir stabilizuoti ŠESD kiekį Žemės atmosferoje taip, kad prie klimato kaitos pokyčių ekosistemoms pavyktų prisitaikyti natūraliai.

Tuo tarpu prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių sąvoka apibrėžia veiksmus, kurių imamasi siekiant suvaldyti jau esamą (dažniausiai nebeišvengiamą) pasaulinio atšilimo poveikį. Pavyzdžiui, operatyvus užtvankų statymas, kai jūros lygis jau yra neišvengiamai pakilęs.

Klimato kaitos švelninimas ypač svarbus energetikos, transporto, pramonės, atliekų tvarkymo, žemės ūkio, miškų ūkio sektoriuose. O klimato kaitos švelninimo veiksmai, siekiant sumažinti klimato kaitos mastą, dažniausiai apima naujų inovatyvių technologijų naudojimą ar senų technologijų tobulinimą, siekiant padaryti jas efektyvesnes, taip pat mažai CO2 išskiriančių arba atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI) naudojimą. Klimato kaitos švelninimas neįmanomas ir be visuotinio žmonių elgsenos įpročių keitimo, pasitelkiant ir teisines – politines priemones.

Kaip pasiekti didžiausią klimato kaitos švelninimo efektą?

Europos komisijos Jungtinių tyrimų centro koordinuojamas tyrimas „Projection of Economic Impacts of Climate Change in Sectors of the European Union Based on Bottom-up Analysis“ atskleidžia, kad išmetamųjų ŠESD koncentracija pasaulyje jau dabar siekia beveik 394 ppmv CO2 ekvivalento (CO2e) ir kiekvienais metais padidėja maždaug 2 ppmv CO2e.

Nepaisant to, ekonomikos augimui daromo poveikio įvertinimo rezultatai rodo, kad plačiau bendradarbiaujant tarptautiniu mastu įmanoma pasaulio išmetamų ŠESD kiekį sumažinti iki lygio, kuris leistų neviršyti vidutinės oro temperatūros daugiau negu 2 °C. Ir jei išmetamųjų ŠESD koncentracija stabilizuotųsi, pavyzdžiui, ties 450 ppmv CO2e, atsirastų 50 proc. tikimybė neviršyti 2 °C ribos.

Siekdama įgyvendinti Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje užsibrėžtus klimato kaitos švelninimo tikslus, Lietuva kartu su Europos Sąjungos šalimis iki 2030 m. yra įsipareigojusi išmetamųjų ŠESD kiekį sumažinti bent 40 proc., o iki 2040 m. – 60 proc., palyginti su 1990 m. Tuo tarpu ilgalaikiai, iki 2050-ųjų, tikslai apibrėžia, kad išmetamųjų ŠESD kiekis turėtų sumažėti 80 proc., palyginti su 1990-ųjų išmetimais.

Šaltiniai: