Kodėl gebėjimas prisitaikyti taps būtinas?

Visuomenės švietimas
Pasaulis

Ryškus oro temperatūros kilimas pastebimas jau nuo XX a. antros pusės ir skaičiuojama, kad net ir iki nulio sumažinus į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, temperatūra ir toliau inertiškai kils, o kartu dažnės ir pavojingi klimato reiškiniai, tokie kaip kaitra ar labai smarkios liūtys. Todėl taps būtinu gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų ir sumažinti galimus nuostolius.

Vien kovos su klimato kaita nebeužtenka

Nesiliaujantys klimato pokyčiai kasmet atneša milžiniškus nuostolius, kuriuos patiria viso pasaulio ekonomika, o kur dar neįkainojama žala, kuri daroma gamtai. Yra ne vienas pavyzdys kaip ekstremalių hidrometeorologinių reiškinių sukeltos katastrofos suniokoja ištisas gyvenvietes. Deja, toliau nesustabdomai šylant oro temperatūrai, ekstremalių reiškinių daugės.  

TKKK 5-ojoje ataskaitoje pateiktos ekstremalių reiškinių kaitos tendencijos (IPCC, 2013).

Reiškinys 

Pokytis 

Regionas 

Periodas 

Patikimumas

Šaltos dienos bei naktys, dienos su neigiama temperatūra

Mažėja. Labiau naktys nei dienos. 

Didžiojoje pasaulio 

dalyje 

Nuo 1951 Labai tikėtina

Karštos dienos bei naktys 

Auga

Didžiojoje pasaulio dalyje 

Nuo 1951 Labai tikėtina

Karščio bangų pasikartojimas

Auga

Labiausiai Europoje, Azijoje ir Australijoje. Kitur pokyčiai ne tokie ryškūs 

Nuo 1951 Tikėtina 
Gausių kritulių pasikartojimas 

Auga daug didesniame sausumos plote nei mažėja

Didžiojoje pasaulio dalyje  Nuo 1951 Tikėtina 
Sausros Didėja paveikti plotai Kai kurie regionai Nuo 1951

Globaliu mastu patikimumas mažas. Tikėtina kai kuriuose regionuose.

Tropiniai ciklonai 

Auga pasikartojimas ir egzistavimo trukmė

Labiausiai Šiaurės Atlante

Nuo 1970 Globaliu mastu patikimumas mažas. 

Neabejotina Šiaurės Atlante. 

 

Ateityje turėsime ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie jau negrįžtamų klimato pokyčių. Norint išvengti patiriamos žalos, kiekvienam teks atrasti veiksmingiausią prisitaikymo būdą, pavyzdžiui, kaip kuo efektyviau naudoti vandens išteklius. 

Klimato kaita keičia gyvenimus 

Besikeičiantis klimatas žmonių gyvenimą paveikia tiesiogiai (tai susiję su karščio bangų ir kitų temperatūros anomalijų fiziologiniu poveikiu) arba netiesiogiai, pavyzdžiui, pasikeičia žmonių elgesys (jie priverčiami migruoti, keičiasi atostogų įpročiai ir kita), padaugėja plintančių per maistą arba įvairių sukėlėjų platinamų ligų, kitų klimato kaitos sukeltų reiškinių, pavyzdžiui, potvynių, sausrų, atsiranda geriamojo vandens stygiaus problema. 

Klimato kaita sukelia įvairius padarinius: daugėja pavojingų orų anomalijų, dėl gaisrų pavojaus ribojamas lankymasis miškuose, pasikeičia upių nuotėkis, vadinasi, ir laivybos sąlygos, vandens telkiniuose keičiasi verslinių žuvų ištekliai, nepastovi sniego danga ir dažni atlydžiai kelia rūpesčių ūkininkams (didėja žiemkenčių iššalimo pavojus), amžino įšalo zonoje padidėja tirpstančio grunto poveikis statiniams ir keliams, dėl kylančio vandenyno lygio neišvengiamai padidėjo žalos mastai jūrų pakrantėse ir dar daugelis kitų pokyčių vyksta mūsų aplinkoje. 

Kas yra prisitaikymas prie klimato kaitos? 

Prisitaikymas prie klimato kaitos – tai sugebėjimas prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų – sušvelninti galimus nuostolius ir netgi gauti naudos dėl klimato kaitos teikiamų naujų galimybių arba kovoti su jos pasekmėmis. Gerai suplanuotas išankstinis prisitaikymas gali labai sumažinti patiriamus nuostolius ir išsaugoti žmonių gyvybes. 

Kitaip sakant, tai veiksmai, kurių imamasi siekiant prisitaikyti prie šiuo metu kintančių klimato sąlygų, pavyzdžiui, gausesnių kritulių, aukštesnės temperatūros, vandens stygiaus ar dažnesnių audrų, arba numatant, kad jos pakis ateityje. Prisitaikant siekiama kuo mažesnėmis sąnaudomis sumažinti šiuo metu patiriamų ir ateityje numatomų neigiamų klimato kaitos pasekmių grėsmę ir žalą. Tokie veiksmai – tai, pavyzdžiui, efektyviau naudoti ribotus vandens išteklius, statybos reikalavimus pritaikyti prie būsimų klimato sąlygų ir ekstremalių meteorologinių įvykių, statyti užtvaras nuo potvynių ir kelti pylimų aukštį siekiant apsisaugoti nuo jūros lygio kilimo, veisti sausrai atsparias pasėlių veisles, rinktis audroms ir gaisrams atsparesnes medžių rūšis ir miškų ūkio metodus. 

Prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų turi ir gamtos, ir žmonių sistemos. Prisitaikymas apima nacionalines ir regionines strategijas, praktinius bendruomenių bei asmeninius žingsnius. Prisitaikymo veiksmai gali būti numatyti iš anksto, taip užkertant kelią ekstremalių reiškinių padaromiems nuostoliams arba jie gali būti reakcija į susidariusias sąlygas, kuomet jau tenka spręsti ką galima padarysi esamoje situacijoje, kad žala būtų kuo mažesnė.  

Šaltiniai: 

Bukantis A., Kažys J., Rimkus R., Žalakevičius M. 100 klausimų apie klimato kaitą. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2017 m. 

Studijos, nustatančios atskirų sektorių jautrumą klimato kaitos poveikiui, rizikos vertinimą ir galimybes prisitaikyti prie klimato kaitos, veiksmingiausias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir vertinimo kriterijus. Prieiga per internetą: http://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/Klimato_kaita/jautrumo_studija.pdf 

IPCC. 2013. Summary for PolicymakersInClimate Change 2013: The Physical Science BasisContribution of Working Group I to the Fifth Assessment Report of the Intergovernmental Panel on Climate ChangeStocker,T.F., D. Qin, G.-K. Plattner, M. Tignor, S.K. Allen, J. Boschung, A. Nauels, Y. Xia, V. Bex and P.M. Midgley (eds.). Cambridge University PressCambridgeUnited Kingdom and New York, NY, USA.