Strateginio modeliavimo rezultatų ir palankių energijos efektyvumo scenarijų ataskaita

Šioje ataskaitoje yra pristatomas energetinio efektyvumo Lietuvos pramonėje valdysenos modelis bei jo pagrindu modeliuojamų scenarijų apžvalga. 

Poreikį bei prielaidas modelio sukūrimui formuoja iki 2030 m. ES lygmeniu išsikelti bendrieji tikslai švarios energijos bei klimato srityse, kurie apima:

• Išmetamo ŠESD kiekio mažinimą.
• Elektros tinklų sujungimo masto didinimą.
• Minimalios atsinaujinančių išteklių energijos dalies užtikrinimą (32 proc.).
• Minimalios energijos vartojimo efektyvumo padidinimą (32,5 proc.).

Šie tikslai siekiami užtikrinant energetinį saugumą, vystant energijos vidaus rinką, didinant energijos vartojimo efektyvumą, mažinant priklausomybės nuo iškastinio kuro bei stiprinat konkurencingumą (pasitelkiant mokslinius tyrimus, inovacijas). Konkrečios Lietuvos nacionalinės kryptys ir tikslai suformuluoti Nacionaliniame energetikos ir klimato veiksmų planus, kuris periodiškai yra atnaujinamas. Šių tikslų įgyvendinimui yra kritiškai svarbu turėti reikiamą duomenų rinkimo, kaupimo, stebėsenos ir analizavimo įrankį – energetinio efektyvumo valdysenos modelį.

LIFE IP EnerLIT projekto rėmuose yra sukurtas makro modelis apimantis energetikos rodiklius valstybės lygmeniu. Tačiau jis operuoja kumuliatyviais duomenimis ir todėl neatskleidžia visų efektyviai valdysenai reikiamų aspektų, pvz.: kurie rodikliai ar energetinio efektyvumo kritiniai faktoriai lemia stebimus pokyčius. Todėl šiame dokumente siūlomas mezzo lygmens – energetinio efektyvumo Lietuvos pramonėje modelis, kuris leistų operatyviau vertinti kritinių energetinio efektyvumo stebėsenos rodiklių dinamikas bei, jų pagrindu, pririmti duomenimis grįstus pramonės energetinio efektyvumo politikos sprendimus (pavyzdžiui dėl finansinių priemonių formavimo).