Planuojamų NEKSVP politikos priemonių poveikis oro taršai

Planuojama Programos politika ir priemonės turės reikšmingą poveikį Lietuvos oro teršalų išmetimams ir prisidės prie direktyvoje (ES) 2016/2284 šaliai nustatytų oro taršos mažinimo tikslų (ypač azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3)) spartesnio įgyvendinimo.

Plano priemonių poveikis aplinkos oro teršalų išmetimams buvo įvertintas nustačius (taikant prielaidas) kiekvienos priemonės galimą poveikį kuro, produktų suvartojimui ir pan. bei pritaikius EMEP/EAA išmetamų teršalų apskaitos techninio vadovo Tier1 metodikos emisijų faktorius.

Siekiant užtikrinti suderinamumą, vertinant priemonių poveikį ŠESD ir aplinkos oro teršalų išmetimams remtasi (kur įmanoma) tomis pačiomis prielaidomis ir veiklos duomenimis.

Didžiausią poveikį NOx išmetimams turės numatytų priemonių įgyvendinimas transporto sektoriuje. Dėl kai kurių priemonių, susijusių su biokuro vartojimu šilumos ir elektros energijos gamyboje kogeneracinėse jėgainėse, NOx išmetimai padidės. Tačiau suminis visų Programos priemonių poveikis šio teršalo išmetimams 2024-2030 m. laikotarpiu bus teigiamas.

NMLOJ ir KD2,5 išmetimų į aplinkos orą sumažėjimui daugiausiai įtakos turės Programos
priemonės energijos gamybos (pvz. katilų keitimas į efektyvesnes technologijas) ir transporto sektoriuose.

Priemonių taikymas žemės ūkio sektoriuje leis sumažinti naudojamų neorganinių azoto trąšų vartojimą bei keisti mėšlo tvarkymo technologijas efektyvesnėmis ir mažiau taršiomis. Dėl šių priežasčių numatoma, kad iš šio sektoriaus reikšmingai mažės NH3 išmetimai. 

SO2 išmetimų į aplinkos orą mažėjimui įtakos turės Programos priemonių įgyvendinimas energijos
gamybos ir pramonės sektoriuose.