Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimas turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai
Energetikos ministerijos užsakymu atlikta makroekonominė analizė parodė, kad Nacionalinis Energetikos ir klimato srities veiksmų planas (NEKS planas) turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai – jį įgyvendinus augs šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), bus pritraukiama daugiau investicijų, kuriamos naujos darbo vietos.
NEKS plane iškeltiems politikos tikslams ir rodikliams pasiekti iki 2030 m. numatoma pritraukti apie 14,1 mlrd. eurų viešųjų bei privačių lėšų. Finansavimą numatoma skirti infrastruktūrai, žmogiškiesiems ištekliams, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bazės plėtrai.
„NEKS plano įgyvendinimas apima dešimtmetį, per kurį bus nuveikta daug ilgalaikį teigiamą poveikį turinčių darbų. Šiandien jau yra paskaičiuota, kad tai ne tik padės pasiekti išsikeltų tikslų klimato kaitos, atsinaujinančios energetikos ir kitose srityse, bet prisidės ir prie ekonomikos augimo, kurs pridėtinę vertę“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Vertinimas parodė, kad dėl NEKS plano priemonių 2020–2030 m. Lietuvos BVP nominali vertė kasmet bus didesnė 1,7 proc., nei būtų be plane numatytų investicijų, o 2031–2040 m. – kasmet 0,2 proc. didesnė. Plano įgyvendinimo metu investicijos būtų 8,7 proc. didesnės.
Numatoma, kad NEKS plano priemonės 2020–2030 m. prisidės prie užimtumo didinimo, sukuriant daugiau nei 20 tūkst. darbo vietų.
Planuojama, kad ženkliai didės specialistų paklausa atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) sektoriuje. Dėl dekarbonizacijos procesų bei perėjimo prie žiedinės ekonomikos kituose sektoriuose taip pat augs specialistų poreikis. Taigi, tai jau dabar yra signalas įvairiems sektoriams investuoti į darbuotojų kvalifikaciją ir ją plėsti.
Makroekonominis modeliavimas atskleidžia skirtingą NEKS plano poveikį atskiriems ekonomikos sektoriams. Ženklų teigiamą poveikį dėl investicijų patirs statybos sektorius plano įgyvendinimo metu 2020–2030 m. Tai pat didžiulį teigiamą ilgalaikį poveikį pajus energetikos sektorius. Analizė parodė, kad Plano įgyvendinimo metu iki 2030 m. Lietuvos energetikos sektoriaus pridėtinė vertė bus 7,19 proc. didesnė, nei būtų be plane numatytų investicijų, o po Plano įgyvendinimo 2031–2040 m. – 15,1 proc. didesnė.
Analitikai skaičiuoja, kad 2020–2030 m. Lietuvos žemės ūkio sektoriuje pridėtinė vertė dėl plano priemonių bus vidutiniškai 3,1 proc. didesnė, nei būtų be plane numatytų investicijų. Šiame sektoriuje papildomai bus sukurta apie 2000 papildomų darbo vietų.
Tiek per teigiamą impulsą namų ūkių pajamoms, tiek per investicijas į gyvenamojo būsto energetinio efektyvumo didinimą, tiek per vartotojų informavimo priemones, keičiančias vartotojų elgseną, Plano priemonės teigiamai prisidėtų prie energetinio skurdo bei skurdo ir socialinės atskirties rizikoje esančių asmenų dalies Lietuvoje mažinimo.
Plano priemonių poveikis makroekonomikai bei socialiniam aspektui buvo įvertintas pasitelkus makroekonominį modeliavimą. Buvo vertinami du galimi scenarijai: bazinis, kuomet plano priemonės būtų taikomos pagal šiuo metu galiojančią politiką, bei papildomos politikos ir priemonių scenarijus, pagal kurį visos Plane pateiktos politikos priemonės būtų perkeltos į įgyvendinamuosius teisės aktus. Vertinimo rezultatai atskleidė priemonių poveikį skirtingais laikotarpiais, t. y. plano įgyvendinimo metu 2020–2030 m., bei po jo įgyvendinimo 2031–2040 m.
Su makroekonomine analize galima susipažinti čia.
NEKS plane numatytos penkios svarbiausios kryptys, kuriomis siekiama mažinti poveikį klimatui: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas, mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.
Visoms ES šalims yra nustatyti konkretūs rodikliai, kuriuos lemia energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 m. Lietuva turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti AEI dalį visoje energetikoje.
Pirminis Lietuvos NEKS plano projektas Europos Komisijai buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 14 d. Pirmosios viešosios konsultacijos Lietuvoje vykdytos nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. gegužės mėn. Sulaukus EK rekomendacijų, paskelbtų 2019 m. birželio 18 d. bei visuomenės pasiūlymų vyko intensyvūs NEKS plano koregavimo ir papildomos politikos modeliavimo darbai. Lapkričio 13 d. Vyriausybė pritarė NEKS plano projektui ir jis vėl buvo derinamas su visuomene.