Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema: kaip veikia, kaip prižiūrima ir kokią naudą teikia aplinkai?

Visuomenės švietimas
Lietuva
ŠESD mažinimas ATL prekybos sistema ATL kaina

Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) (angl. EU Emissions Trading System) pradėjo veikti 2005 m. ir lig šiol yra laikoma pagrindine ir viena veiksmingiausių ES priemonių kovoje su klimato kaita. Ši sistema paremta taupiu, ekonomiškai efektyviu siekiu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus, o ja apribojamas ŠESD kiekis, kurį gali išmesti daug energijos suvartojantys pramonės sektoriai, elektros energijos gamintojai ir oro transporto bendrovės.

Ir nors ES ATLPS pastaruosius metus veikė gana sėkmingai, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarime numatytus ambicingus ES įsipareigojimus iki 2030 m. ŠESD kiekį sumažinti bent 40 proc., 2018 m. buvo patvirtinta ES ATLPS reforma laikotarpiu po 2020 m. Pertvarkius ES ATLPS direktyvą ir įtraukus papildomų nuostatų, tikimasi, kad sistemoje dalyvaujančioms valstybėms išsikeltus tikslus pavyks laiku įgyvendinti.

Veikia 31 šalyje ir apima daugiau nei 11 000 įrenginių

ES ATLPS šiuo metu veikia 31 šalyje: visose 28 ES valstybėse narėse, taip pat Islandijoje, Linchtenšteine ir Norvegijoje. Apimanti daugiau nei 11 000 daug energijos suvartojančių ir didelius ŠESD kiekius išmetančių įrenginių, ši sistema yra pirmoji ir vis dar didžiausia pasaulyje – apima apie 45 proc. viso ES išmetamo ŠESD kiekio. Be ES ATLPS, tokiu pačiu principu pasaulyje dar veikia Šveicarijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Kinijos, Kazachstano, regioninės Kanados bei regioninės JAV ATPLS, taip pat formuojasi ir kitos ŠESD emisijų prekybos sistemos.

Pabrėžtina, kad ES ATLPS yra taikoma ne visoms ūkio veiklos sritims, atsakingoms už išmetamo ŠESD į Žemės atmosferą kiekius, o tik tiems kurą deginantiems įrenginiams, kurių įrengtasis galingumas viršija 20 MW. Pastariesiems yra priskiriami šie įrenginiai: katilinės ir elektrinės, cemento ir kalkių naftos perdirbimo, keramikos, stiklo, medienos ir popieriaus, plytų ir čerpių, akmens vatos gamybos sektorių įrenginiai, taip pat nuo 2012 m. į ES ATLPS yra įtraukta aviacija ir chemijos pramonės gamybos įrenginiai.

Ir priešingai nei pramonės sektoriams, elektros energijos gamintojams ir oro transporto bendrovėms, ES ATPLS yra netaikoma transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo, pramonės įmonių, kurios vykdo kitas nei buvo išvardyta veiklos rūšis, arba kurą deginantys įrenginiai, kurių katilinių įrengtoji galia yra mažesnė nei 20 MW. Pavyzdžiui: mažos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, viešojo sektoriaus pastatai, namų ūkiai ir pan.

Skirtingas nemokamų ATL kiekis tolygiai mažėja

ES ATLPS veikimo principas yra pagrįstas tuo, jog įrenginius valdantiems veiklos vykdytojams kiekvienais metais yra nemokamai išduodamas apskaičiuotas tam tikras būtent jiems skirtinas apyvartinių taršos leidimų (ATL) kiekis, arba vadinamosios ATL kvotos. O praėjus kiekvieniems kalendoriniams metams, šie veiklos vykdytojai yra įsipareigoję atsiskaityti, t. y. grąžinti už praėjusius metus tokį kiekį ATL, kokie buvo jų faktiniai tų metų ŠESD išmetimai – 1 ATL už 1 toną CO2 ekvivalento.

Kadangi siekiama, kad išmetamas ŠESD kiekis sulig kiekvienais metais mažėtų, remiantis ES direktyvų, reglamentų ir sprendimų nustatyta tvarka, kiekvienam ES ATLPS dalyvaujančiam įrenginiui išduodamų ATL skaičius taip pat kasmet tolygiai mažėja. Pavyzdžiui, 2013 m. visiems ES ATLPS dalyvaujantiems vykdytojams bendrai nemokamai buvo skirta apie 80 proc. istorinio jų metinio ATL poreikio. Tuo tarpu pagal ES teisės aktų tvarką numatoma, kad šis nemokamai skiriamų bendrų ATL skaičius 2020 m. turi siekti 30 proc., o 2027 m. nemokamai skiriamų ATL turėtų apskritai nebelikti.

Ką daryti, jei nemokamų kvotų per daug arba nepakanka?

Jei veiklos vykdytojas tinkamai įgyvendina numatytas aplinkosaugines ŠESD mažinimo priemones, papildomų ATL vienetų jam įsigyti nereikia. Vis tik neretai nutinka ir taip, kad veiklos vykdytojui skiriamų nemokamų ATL nepakanka. Tokiais atvejais jam suteikiama teisė įsigyti papildomų ATL pirminėje rinkoje, t. y. Europos Komisijos vykdomuose aukcionuose arba antrinėje rinkoje – perkant kitų veiklos vykdytojų parduodamus nepanaudotus ATL.

Ir priešingai, jei įmonėje imamasi efektyvių ŠESD mažinimo priemonių, tai ji gali netgi sutaupyti jai skiriamus ATL, o vėliau juos kaupti arba parduoti kitiems veiklos vykdytojams, pritrūkusiems tokių leidimų.

Norimų įsigyti papildomų, arba atvirkščiai, planuojamų parduoti sukauptų ATL kaina iš esmės priklauso nuo natūralių rinkos veiksnių – svyruojančios ATL paklausos ir pasiūlos. Pavyzdžiui, 2015 m. pradžioje vieno ATL kaina rinkoje siekė apie 7 Eur, o štai 2019 m. balandžio 26 d. duomenimis vieno ATL kaina buvo 26,79 Eur.

Tiesa, pasitaiko, kad dėl tam tikrų priežasčių trūkstamų ATL vienetų veiklos vykdytojai neįsigyja ir nurodytu laiku nesuspėja atsiskaityti už išmestą ŠESD kiekį. Tokiais atvejais jiems skiriama nustatyta 100 Eur bauda už kiekvieną neatsiskaitytą išmesto CO2 ekvivalentą.

Beje, pastaraisiais metais buvo pastebėta, kad sumažėjo ATL paklausa ir rinkoje susikaupė per didelis jų kiekis. Todėl siekiant sumažinti rinkoje perteklinį kiekį ATL, 2015 m. Europos Taryba ir Parlamentas priėmė sprendimą sukurti ATLPS rinkos stabilumo rezervą, kuris padėtų užtikrinti didesnį sistemos stabilumą esant ATL pasiūlos ir paklausos neatitikimams. Šis stabilumo rezervas pradėjo veikti 2019 m. sausio 1 d.

ATL rinkos kaina skatina diegti aplinkosaugines priemones

Neretai vyrauja nuomonė, kad trūkstamų ATL vienetų įsigijimas atsieina pigiau nei naujų technologijų, skirtų sumažinti ŠESD kiekiams, diegimas. Tačiau toks teiginys gali būti validus tik trumpalaikėje perspektyvoje, kadangi ES ATLPS daugiausia „laimi“ tie veiklos vykdytojai, kurių valdomi įrenginiai, į aplinką išmeta mažesnį ŠESD kiekį, arba kitaip tariant, tie veiklos vykdytojai, kurie rūpinasi aplinkosauginėmis iniciatyvomis. Būtent jie, įsidiegę aplinką tausojančias priemonės ir technologijas, išmeta kur kas mažesnį ŠESD kiekį, nei už jį atsiskaityti veiklos vykdytojams skiriama nemokamų ATL vienetų. Todėl parduodami sukauptus ATL jie gauna papildomą finansinę naudą.

Veiklos vykdytojai, kurie siekia pirkti kuo mažiau papildomų ATL vienetų arba visai jų išvengti bei sutilpti į nustatytas nemokamas kvotas, gali laisvai pasirinkti, kokias ŠESD mažinimo priemones joms veiksmingiausia diegti, ir gali tai daryti savo nuožiūra.

Dažniausiai tarp pasirenkamų ŠESD mažinimo priemonių ar jų kombinacijų yra iškastinio kuro naudojimo pakeitimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir biokuru, gamybos produkcijos mažinimas, veiklos proceso ir energijos vartojimo efektyvumo produkcijos vienetui didinimas ir kt. priemonės.

Pastebima, kad sprendimą diegti ŠESD mažinimo priemones dažniausiai lemia ATL rinkoje vyraujanti kaina – kuo ji didesnė, tuo veiklos vykdytojai yra atviresni aplinkosauginiams veiksmams įgyvendinti. Tuo tarpu ES ATLPS lankstumas užtikrina, kad emisijos būtų mažinamos būtent ten ir tokiais metodais, kur šis mažinimas reikalauja mažiausiai sąnaudų. Būtent dėl šių priežasčių norimas globalus aplinkosauginis rezultatas yra pasiekiamas kaip įmanoma mažesniais ekonominiais kaštais.

Kokius pokyčius numato ES ATLPS reforma?

2018 m. vasario 27 d. Europos Vadovų Tarybos oficialiai patvirtina ES ATLPS reforma laikotarpiu po 2020 m. laikoma reikšmingu žingsniu siekiant įgyventi Paryžiaus susitarimo tikslus ir ES įsipareigojimus iki 2030 m.

Į peržiūrėtą ES ATLPS direktyvą įtraukus papildomus elementus, numatoma, kad didžiausias bendras išmetamų teršalų kiekis bus kasmet sumažinamas 2,2 proc. Tuo tarpu taršos leidimų, kurie turės būti perkelti į rinkos stabilumo rezervą, skaičius iki 2023 m. pabaigos bus padvigubintas. O nuo 2023 m. įsigalios tvarka, pagal kurią rinkos stabilumo rezerve esančių taršos leidimų, viršijančių tam tikrą ribą, galiojimas bus apribotas.

Atnaujinta ES ATLPS direktyva papildyta ir naujomis nuostatomis dėl pramonės apsaugos nuo anglies dioksido (CO2) nutekėjimo rizikos bei įvairius sektorius apimančio pataisos koeficiento taikymo rizikos. Pavyzdžiui, ATL, kuriais bus prekiaujama aukcionuose, dalis bus 57 proc., numatant 3 proc. sąlyginį aukcionuose parduotinų ATL dalies sumažinimą, jei bus taikomas įvairius sektorius apimantis pataisos koeficientas. Daugiau darnos su faktinėmis įmonių gamybos apimtimis užtikrins peržiūrėtos nemokamų ATL paskirstymo taisyklės, taip pat bus atnaujintos nemokamų ATL suteikimui naudojamos santykinių taršos rodiklių vertės. Pabrėžtina ir tai, kad tie sektoriai, kuriems gresia didžiausia jų gamybos perkėlimo už ES ribų rizika, visi skiriami ATL bus nemokami, o sektoriams, kuriems gresia mažesnė CO2 nutekėjimo rizika, nemokamų ATL bus skiriama 30 proc. Beje, išskirtinai šiems sektoriams laipsniškas skiriamų nemokamų ATL panaikinimas bus pradėtas po 2026 m., išskyrus centralizuoto tiekimo sektorių.

Naujosios direktyvos nuostatos numato ir tai, kad iš pradžių naujiems rinkos dalyviams skirtame rezerve bus saugomi esamu 2013–2020 m. laikotarpiu nepanaudoti ATL ir 200 mln. rinkos stabilumo rezerve esančių ATL. Ne daugiau kaip 200 mln. ATL bus sugrąžinta į rinkos stabilumo rezervą, jeigu jie nebus panaudoti 2021–2030 m. laikotarpiu.

Remiantis atnaujintos ES ATLPS direktyvos nuostatomis, valstybės narės pagal valstybės pagalbos taisykles galės toliau kompensuoti netiesiogines su CO2 susijusias išlaidas, taip pat bus sugriežtintos ataskaitų teikimo ir skaidrumo nuostatos.

Numatoma, kad tokiu būdu pertvarkius ES ATLPS bus ne tik prisidėta prie ekonomiškai efektyvesnio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, bet ir paskatintos inovacijos bei mažo CO2 kiekio technologijų naudojimas. Tai padės sudaryti naujų galimybių kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą, kartu išsaugant būtinas apsaugos priemones Europos pramonės konkurencingumui užtikrinti.

Šaltiniai:

Informacijos šaltinis:

Įrašo sukūrimo data: 2020-05-26 Paskutinio atnaujinimo data: 2021-01-22