Nuo 1993-iųjų Portugalijoje fiksuojamas didžiausias gaisrų skaičius Europoje. Gaisrai sunaikino daugiau nei 10 proc. šalies miškų, o 2003-iaisiais dėl jų žuvo 18 žmonių. Dėl klimato kaitos apie 42 proc. ES miškų plotų kyla vis didesnis gaisrų, sausrų, kenkėjų antpuolių ir ligų pavojus.
Pasaulio didmiesčiai vis dažniau susiduria su klimato kaitos padariniais, ypač su šylančia temperatūra, alinančiomis karščio bangomis vasarą, padidėjusia oro tarša. Labiausiai kenčia vadinamieji „betoniniai miestai“, kuriuose plyti ištisi betoninių pastatų kvartalai, nėra žaliųjų erdvių.
Klimato kaita vyksta taip sparčiai, kad daugelio rūšių augalams ir gyvūnams sunkiai sekasi prisitaikyti. Pavyzdžiui, Egėjo jūros skalaujamoje Behramkalės pakrantėje žuvys nyksta itin sparčiai. Seniau šioje vietovėje klestėjo žvejybos verslas, o dabar žvejai yra priversti ieškoti kitų pragyvenimo šaltinių.
Daugelio sausumos, gėlųjų vandenų ir jūrinių rūšių augalai ir gyvūnai jau persikėlė į naujas vietoves. Dėl klimato kaitos Europoje išaugo invazinių kultūrų, pavyzdžiui, grundalų ar amerikinių šukuočių, populiacijos. Jeigu vidutinė atmosferos temperatūra kils ir toliau, kai kurių rūšių augalams ir gyvūnams padidės grėsmė apskritai išnykti.
Vienos šalys klimato kaitos padarinius jaučia stipriau nei kitos. Pavyzdžiui, Afrikoje, Vidurio Amerikoje, pietinėse Europos ir Azijos valstybėse klimato kaitos padariniai itin jaučiami. Vandens išteklius išsekinanti ir žemės ūkį niokojanti sausra, vandens stygius, dėl kurio stoja pramonė, arba, atvirkščiai, potvyniai šioms šalims yra dideli iššūkiai, kuriems spręsti jos neturi lėšų.
Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos taip pat patiria klimato kaitos poveikį. Ekstremalūs orai ateityje lems energijos gamybos ir tiekimo sutrikimus. Aukštesnės vasaros temperatūros lems didesnį vėsinimui reikalingų atsargų poreikį, kuris gali sukelti elektros srovės tiekimo sutrikimus. Šiaurėje esančią energetikos infrastruktūrą paveiks amžino įšalo atitirpimas.
Kylant jūros paviršiaus temperatūrai, tropinių ciklonų skaičius ir intensyvumas turėtų didėti. Tropinių ciklonų dažnis ir intensyvumas kai kuriuose pasaulio regionuose padidėjo skaičiuojant nuo 1970-ųjų. Šis reiškinys itin pastebimas Šiaurės Atlanto vandenyne. Gamtos stichija niokoja žmonių namus, griauna miestus, suardo kelius ir netgi pareikalauja žmonių gyvybių.
Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad dėl didėjančio skurdo ir ekonominių sukrėtimų neramumų zonose dar labiau išaugs smurtinių konfliktų tikimybė. Ateityje dėl daugelį pasaulio šalių veikiančios klimato kaitos ims trūkti maisto, vandens ir energijos, gali kilti nauji regioniniai konfliktai, badmečiai, susidaryti pabėgėlių srautai.
