Pavasario potvyniai Lietuvoje formuosis vis anksčiau. Manoma, kad kai kuriose šalies dalyse XXI a. pab. rudens ir pavasario potvyniai beveik susilies į ištisinį žiemos potvynį. Vasarą iškrintančių kritulių kiekis vis gausės, o tai lems ir vis dažniau šiuo metų laiku susidarančius pavojingus poplūdžius. Detalesnę informaciją, kur Lietuvoje didžiausia potvynių grėsmė, galima rasti čia.
Pajūris priklauso pietryčių Baltijos regionui, kuris dėl sausumos grimzdimo ir jūros lygio kilimo XXI a. patirs didžiausius pokyčius. Pagal pesimistines prognozes Baltijos jūros lygis šiame regione gali pakilti iki 0,5–1,0 m. Vandens lygiui pakilus 1 m, Klaipėdos ir Palangos miestams iškiltų užtvindymo pavojus. Krantų pažeidimų grėsmė kyla ir dėl stipraus vėjo, o tai gali sutrikdyti Klaipėdos uosto darbą.
37,5 °C – tokia rekordinė temperatūra 1994-ųjų liepą buvo užfiksuota Zarasuose. Numatoma, kad alinančio karščio bangos Lietuvoje dažnės ir ilgės, o temperatūra augs. Itin didelį poveikį karštis daro sveikatai. Poveikis gali būti tiesioginis, kai išauga susirgimų ir mirčių skaičius, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, ir netiesioginis, kai per vandenį ir maistą plinta užkrečiamos ligos. Kitas sveikatai grėsmę keliantis reiškinys – pavojingos šalčio bangos, kurios užklumpa staiga ir tęsiasi ilgą laiką. Šaltis gali neigiamai paveikti kvėpavimo takus, širdies ir kraujagyslių sistemą, periferinę kraujotaką, skeleto ir raumenų sistemą.
Prognozuojama, kad Lietuvoje klimato reiškinių ekstremalumai toliau dažnės. Šaltį staiga keis dargana ir atlydys. Sausrą ir karštį – stiprios liūtys, užliejančios gatves ir sudarančios potvynius.
Vykstanti klimato kaita, stiprėjančios ir gausėjančios sausros bei liūtys – skaudūs kirčiai šalies ūkininkams. Ekstremalios oro sąlygos bei plintančios augalų ligos mažina derlių, o ūkiams sunku prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
Dėl klimato kaitos tam tikra erkių rūšis (lot. Ixodes ricinus) ir erkių pernešamos ligos pasieks vis tolesnius šiaurės regionus, o šiltėjantis oras ilgainiui sudarys palankesnes sąlygas kai kuriuose Europos regionuose veistis ligas pernešantiems uodams ir smėlinėms muselėms. Žiedadulkių sezonas taip pat tampa vis ilgesnis. Prasideda 10 dienų anksčiau nei prieš 50 metų ir turi įtakos žmonių sveikatai.
