Šylant klimatui, pasaulio vandenynuose, jūrose bei ežeruose mažėja ledo. Ypač didelį susirūpinimą kelia Arkties vandenyno ledynų tirpsmas – kas dešimtmetį jų plotas sumažėja 13,2 proc. O šio amžiaus viduryje vasaromis Arkties vandenyne ledo gali beveik nelikti. Vis didesnį pagreitį įgauna ir Antarktidos ledynų tirpsmas.
Ledynai atspindi daug saulės šviesos, be to, po jais ir ant jų yra gyvūnų buveinės. Tirpstantys Arkties ledynai tiesiogiai veikia klimatą visame pasaulyje, todėl ledynų nykimas yra ne tik baltųjų meškų ar vėplių, bet ir kiekvieno iš mūsų problema.
Pasaulinis jūros lygis kyla vidutiniškai po 3,2 mm kasmet. Pagrindinės to priežastys – tirpstantys ledynai bei šylantis vandenynų vanduo, kuris šildamas plečiasi. Tiesa, jūros lygio kilimas gali greitėti ir amžiaus pabaigoje „įsibėgėti“ iki 10 mm per metus. Tai reiškia, kad 2100-aisiais jūros lygis pakiltų apie 65 cm. Blogiausių atvejų scenarijuose ši riba kone 3 kartus aukštesnė – 180 cm.
Kylantis jūros lygis kelia pavojų milijonams upių deltose bei vandenynų pakrantėse gyvenančių žmonių ir atskiroms salų valstybėms. O vandenynuose susidarančios audros skverbsis į teritorijas, kuriose tokių reiškinių anksčiau nebūdavo.
Tirpstant ledynams, vandenynuose daugėja gėlo vandens, kuris keičia jų srovių cirkuliaciją. Pavyzdžiui, Atlanto vandenyno srovės (Atlanto meridianinė cirkuliacija) nuo 1950-ųjų jau susilpnėjo 15 proc. ir jų lėtėjimo tendencija išlieka. Toks silpnėjimas paveiks Europos, JAV bei Šiaurės Afrikos orus. Be to, Atlanto srovės perneša deguonį bei maistingąsias medžiagas, nuo kurių priklausomi vandenyno gyventojai. Atlanto srovės perneša 25 proc. visų planetos šilumos srautų. Kartu jos veikia vandenyno gebėjimą pasisavinti CO2 dujas – pagrindines klimato kaitos „kaltininkes“.
Nykstantys ledynai tiesiogiai veikia su jais susijusią florą ir fauną. Pavyzdžiui, Arktyje plonėjant ir nykstant ledui, dumblių žydėjimas prasideda vis anksčiau. Nėra aišku, kiek Arkties vandenyno gyventojams pavyks prisitaikyti prie šių pokyčių, nes nuo dumblių priklauso visa vandenyno mitybos grandinė – nuo menkių iki poliarinių lokių bei banginių.
Kartu su Arkties ir Antarkties ledynais nyksta ir ruonių, vėplių, baltųjų lokių, pingvinų, orkų bei kitų gyvūnų buveinės. Šylantis vanduo tiesiogiai veikia ir jūros gyventojų metabolizmą, elgseną bei gyvenimo ciklą.
Žmonių veiklos nulemtas vandenų šilimas prisideda prie jų deoksidacijos (deguonies mažėjimo), rūgštingumo ir eutrofikacijos (žydėjimo) didėjimo. Tai veikia ne tik šaltųjų vandenų gyventojus, bet ir koralų rifus, kurie priglaudžia apie trečdalį visų žinomų jūros gyventojų rūšių.
