Miškų kirtimas, gyvūnų buveinių naikinimas, aplinkos tarša lemia bioįvairovės nykimą. XX a. žmogaus veikla gyvūnijos rūšių nykimą pagreitino daugiau nei 100 kartų. Žmonių sukelta klimato kaita šį nykimą paspartino tiek, kad prabilta apie šeštąjį didįjį rūšių išnykimą.
25 tūkst. rūšių, t. y. trečdalis visos gyvūnijos susiduria su išnykimo pavojumi, iš kurių 8 proc. nyksta dėl klimato kaitos.
Sausros ir karščio bangos, liūtys ir potvyniai, uraganai ir viesulai – šie ekstremalūs reiškiniai kasmet ne tik stiprėja, bet ir dažnėja. Prie to prisideda žmogaus veiklos sukelta klimato kaita. Tiesioginiai šių reiškinių padariniai – miškų gaisrai, sunaikinti pasėliai, naikinama infrastruktūra, ankstyvos žmonių mirtys.
Klimato kaita smarkiai veikia visą maisto grandinę bei kelia rimtą iššūkį ketinimams sukurti pasaulį be badaujančių žmonių. Maisto išteklių nestabilumas stipriausiai paveiks skurdžiausias bendruomenes, ypač tas, kurios gyvena pakrantėse, užliejamose teritorijose bei kalnuose.
Klimato kaitai jautriausios yra besivystančios šalys, kuriose gyvena didžioji dalis iš 815 mln. dabar badaujančių žmonių. Dėl maisto stygiaus labiausiai kenčia moterys ir vaikai. Klimato kaita smarkiai paveiks ir gėlo vandens išteklius, kurių pasaulyje tėra 2 proc. Liūtys ir potvyniai gali užteršti geriamąjį vandenį, o kylantis jūros lygis kels grėsmę šio vandens pasiekiamumui.
Klimato kaita veikia ir jos kaltininkus – mus pačius. Anot Pasaulinės sveikatos organizacijos, 2030–2050-aisiais klimato kaita kasmet papildomai nusineš po 250 tūkst. gyvybių. Pagrindinės tokių mirčių priežastys bus maliarija, prasta mityba, viduriavimas, karščio smūgiai. Nuo 1970-ųjų su klimato kaita susiję sveikatos sutrikimai nusineša po 140 tūkst. gyvybių kasmet.
Dažnėjantys ekstremalūs gamtos reiškiniai kurs vis didesnius klimato pabėgėlių srautus. Žmonių skaičius augs, o galimybės juos išmaitinti, ypač klimato kaitos pažeistuose regionuose, mažės. Tai kels ne tik socialinius, bet ir politinius konfliktus, augantys imigrantų srautai didins įtampą ir nestabilumą juos priimančiose šalyse.
